„PLB, praėjusią savaitę susirinkusi Seime, netgi dvi rezoliucijas iš 12 skyrė pilietybės išlaikymui ir dvigubos pilietybės klausimui. Jeigu tas klausimas būtų sprendžiamas referendumu, tai tik su trimis sąlygomis. Pirma, turėtų būti kuo greičiausiai įvestas internetinis balsavimas.
(...) Antra sąlyga - turėtų pačios partijos susitarti. Šiuo klausimu šiuo metu jos nėra vieningos. Tiesiog partijos turi susitarti pačioje Lietuvoje, ir tik su visų pagalba garsinant tą žinią apie būsimą referendumą, bendromis jėgomis turėtume dėti pastangas, kad jis įvyktų. Mes teigiame, kad toks referendumas šiuo metu arba 2016 m. tiesiog neįvyktų. Trečia, reikėtų keisti referendumo teisinius aktus - juos šiek tiek supaprastinti", - LRT Televizijos laidai „Savaitė" sakė D.Henkė.
PLB pirmininkė yra sakiusi, kad šiuo metu reikia skirti du dalykus - dvigubą pilietybę ir Lietuvos pilietybės išsaugojimą.
„Kalbėdama apie pilietybės išsaugojimą, skaičiuoju nuo 1990 m. išvažiavusių lietuvių kartas, kurių būtų trys. Jeigu išvažiavo tėvai ir užsienyje gimė vaikai, jie teoriškai galėtų būti 23-24 metų. Tai - antroji karta. Trečioji - teoriškai jie galėtų turėti savo vaikų. Yra trys kartos nuo 1990 m., kurios gyvena ne Lietuvoje, bet jų atstovai yra lietuviai.
Aš nemanau, kad turime nusipjauti tris šakas, kai mūsų net nėra 3 mln. Kuo greičiausiai ir kuo paprasčiausiai turėtume išspręsti šitą klausimą - pilietybės išsaugojimą trims mūsų kartoms. O dviguba pilietybė vartoju plačiąja prasme. 2003 m., 2006 m., 2009 m. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tai įmanoma referendumu, gerbiant Lietuvos Konstituciją. Jeigu nėra kitų būdų, referendumui pritariame, bet viskas priklauso nuo formuluotės", - D.Henkę cituoja LRT.lt.
