Partijos vicepirmininkas savo sprendimą grindė tuo, kad partija faktiškai neturi jokios įtakos koalicijoje priimamiems sprendimams. K.Komskio nuomone, trūksta diskusijų tarp koalicijos partnerių.
Atsižvelgdamas į rinkimų rezultatus ir visas tendencijas, Komskis teigė turintis pagrindo manyti, kad partijai „Tvarka ir teisingumas“ opozicijoje šiandien būtų geriau. „Sprendimai dažnai būna priimti, o mes tik pastatyti prieš faktą, ar tai euro įvedimas, ar daugiau dalykų“, - sakė K. Komskis.
Situacija, apie kurią užsiminė „tvarkiečių“ vicepirmininkas, nėra nauja valdančiojoje koalicijoje. Praeitų metų rugsėjį pirmoji iš koalicijos pasitraukė Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Pasitraukimo priežastį LLRA įvardijo tokią pačią, kokią jau minėjo Komskis: valdančiojoje koalicijoje neįmanoma dirbti, kadangi visais klausimais sprendimus priima socialdemokratai, dažnai parlamente balsuodami kartu su konservatoriais.
Laiku susiklosčiusioje situacijoje susiorientavusi ir koalicijos viduje esančias tendencijas supratusi LLRA pirmoji pasitraukė iš valdančiosios koalicijos. Panašu, kad toks pat žingsnis laukia ir Darbo partijos: iššvaisčiusi pusę metų koalicijoje, ši partija negali pasigirti jokiais rimtais darbo pasiekimais. Tokios veiklos rezultatų nereikėjo ilgai laukti - partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Darbo partija yra vienos iš prasčiausiai kovo pradžioje vykusiuose savivaldos rinkimuose pasirodžiusių partijų.
Tuo tarpu LLRA karštligiškai nesilaikė ministerijų postų, prieš pusę metų pasitraukė iš valdančiosios koalicijos, todėl jos situacija yra visiškai priešinga: 2015 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose ši partija sulaukė žymaus, beveik trečdaliu didesnio rinkėjų palaikymo.
