„Specialaus departamento steigimo poreikį rodo ir tai, kad tautinių mažumų klausimai tebėra aktualūs vidaus politikoje ir išlieka jautrūs santykiuose su kai kuriomis kaimyninėmis valstybėmis. Todėl kitais metais veiklą pradėsiantis departamentas ne tik bendradarbiaus su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, bet taip pat ir su užsienio šalimis ir diplomatinėmis atstovybėmis, kurių atstovai gyvena Lietuvoje", - pranešime spaudai cituojamas Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Departamentui bus keliama užduotis bendradarbiauti vyriausybiniu lygmeniu su Jungtinių Tautų Organizacija, Europos Taryba (ET), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Europos Sąjungos institucijomis ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, besirūpinančiomis tautinių mažumų padėtimi, ir aktualios informacijos apie Lietuvoje įgyvendinamą tautinių mažumų politiką sklaida.
Tautinių mažumų departamento steigimą paskatino ir šiuo metu svarstomoje ET Patariamojo komiteto nuomonėje dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje ne kartą pabrėžtas faktas, kad, panaikinus Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Vyriausybės, kilo neigiamų pasekmių, teigiama Vyriausybės pranešime.
Nuo 2010 m. sausio 1 d. reorganizavus Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą, jo funkcijos buvo perduotos Kultūros, Švietimo ir mokslo bei Užsienio reikalų ministerijoms.
Už tautinių bendrijų politiką nuo 2010 m. sausio 1 d. atsakinga Kultūros ministerija. Tautinių mažumų ir išeivijos departamente prie Vyriausybės tautinių bendrijų veiklą koordinavo penkiolika žmonių, o jį panaikinus beliko penki. Kultūros ministerijos Tautinių mažumų reikalų skyriaus atstovavimas yra nepakankamas, ypač tarptautiniu lygmeniu.
2011 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 154 tautybių atstovai, kurie sudarė 15,8 proc. visų gyventojų.
