Švietimo ministerija nori įvesti pokyčius tautinių mažumų mokyklose, pasak jų, siekiant gerinti mokymo rezultatus. Vilniaus vicemeras taip pat turi minčių, be kita ko, sostinės tautinių mažumų mokyklose steigti klases lietuvių dėstomąja kalba.
„Tai įžūlus gudravimas“, – taip šiuos pasiūlymus interviu radijui „Znad Wilii“ komentavo europarlamentaras. Jis pabrėžė, kad pokalbyje su premjere Ingrida Šimonyte po sausio mėnesį vykusio pasitarimo Vyriausybėje sulaukė jos atsakymo, kad „nieko nedarysime“ dėl naujų sprendimų tautinių mažumų mokykloms. Tą patį sakė ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Ir po to paaiškėja, kad Vilniaus vicemeras jau „pradėjo šį darbą“, lankosi sostinės lenkiškose ir rusiškose mokyklose, versdamas mokyklų vadovybę steigti taip pat lietuviškas klases ir padidinti lietuvių kalbos pamokų skaičių. Naudoja, tuo pačiu, mobingo ir bauginimo metodus.
„Tai nepriimtina. Tuo pačiu tai yra neteisėta, nes dar 2000 metais mes be išimčių pasirašėme ir ratifikavome Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kurios 22 straipsnyje nurodyta, kad nauji teisės aktai negali pabloginti tautinių mažumų įgytų teisių, taip pat ir švietime“, – sakė europarlamentaras. Jis priminė ir neseniai įvykusius išpuolius prieš lenkiškas mokyklas Trakų rajone, kur vyko Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos ir Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos reorganizacija.
„Šios mokyklos buvo degraduotos, nors lietuviška Paluknio gimnazija, kurioje mokosi tiek pat mokinių ir toliau veikia. Tai yra aiškus diskriminacijos faktas“, – pažymėjo Tomaszewski.
Jis pabrėžė, kad niekada nebus sutikimo apriboti tautinių mažumų teises švietimo srityje ir tam bus panaudotos visos teisinės galimybės. Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas taip pat neatmeta protestų. „Gruodžio mėnesį Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje dėl tautinių mažumų teisių aiškiai signalizavome, kad kai kurie valdžios veiksmai prieštarauja mūsų šalies tarptautiniams įsipareigojimams. Tokiems dalykams nėra vietos Europos Sąjungoje“, – interviu sakė europarlamentaras.
Lietuvos lenkų sąjungos lyderis taip pat buvo paklaustas apie žiniasklaidos sukeltą sąmyšį dėl Šalčininkų rajono Kaniūkų kaime brutaliai nužudytų gyventojų atminimo ceremonijos, kurioje neva buvo nuimti Lietuvos valstybės delegacijos prie paminklo padėti vainikai. „Tai yra dirbtinai sukurta tema. Nėra jokios problemos, niekas nebuvo nuimta. Ten viskas yra savo vietose“, – atsakė jis.
Paklaustas, ar žinojo, kad vainikai buvo nuimti prieš jam atvykstant, atsakė: „Nežinojau ir šis klausimas niekam neįdomus. Žinau, kad vainikai yra. Tai buvo labai svarbi šventė Vilniaus krašto lenkams ir būtent apie šiuos tragiškus lenkams įvykius turime kalbėti“.
Waldemar Tomaszewski taip pat atsakė į klausimą, ar dalyvaus gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose ir birželį vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose. Kalbant apie pastaruosius, jis atsakė, kad sprendimo dar nepriėmė. O dėl Lietuvos valstybės vadovo rinkimų jis atsakė – „tikriausiai ne“. Politikas pridūrė, kad prieš tris savaites buvo tikras, kad prezidento rinkimuose nekandidatuos, tačiau pastaruoju metu jį kandidatuoti skatina ir rinkėjai, ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai. „Lemiamu veiksniu bus tai, ar šį kartą apskritai verta. Tai didžiulės pastangos ne tik kandidatui, bet ir visiems organizacijos žmonėms. Tikslai, kurie buvo keliami prieš kandidatavimą ankstesnėse kadencijose, jau pasiekti. Mums pavyko vienareikšmiškai laimėti rinkimus Vilniaus krašte. Sukūrėme istoriją daugelį metų į priekį ir niekas nepasakys, kad esame kažkokie sulenkinti lietuviai“, – sakė Waldemar Tomaszewski.
Prisiminkime, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatas vienareikšmiškai laimėjo prieš visus kandidatus, tarp jų ir prieš išrinktus prezidentus Grybauskaitę bei Nausėdą Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, taip pat Visagine ir kai kuriuose apylinkėse Vilniuje, Trakų, Širvintų, Švenčionių, Ignalinos ir Zarasų rajonuose. Iš viso, rinkėjų valia, Waldemar Tomaszewski buvo pirmas apie 200 šalies rinkimų apylinkių, tai sudaro 10 proc. Lietuvos apylinkių, o visos šalies mastu jis surinko nuo 4 iki 8,2 proc. balsų.
