„Susirinkome čia šiandien ginti Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos ir Paluknio Liongino Komolovskio gimnazijos, o kartu norėdami priminti Lietuvos viršūnėms, kad Lietuvos lenkų švietimo srityje yra daug iki šiol neišspręstų problemų. Ne kartą teikėme įvairius siūlymus, bandėme diskutuoti su valdžios atstovais, tačiau, deja, diskusijos buvo nesėkmingos. Šiandien esame pasiryžę iš šios vietos šauktis nustoti diskriminuoti mūsų mokyklas“, - per piketą kalbėjo Lietuvos lenkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Edvard Trusevič.

Vykdydama Lietuvos mokyklų tinklo reformą Trakų rajono savivaldybė ketina reorganizuoti rajone dvi lenkų mokyklas - Paluknio Liongino Komolovskio gimnaziją ir Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinę mokyklą.  Šios mokyklos turėtų tapti kitų mokyklų filialais, t. y. degraduotos iki žemesnio lygio. Abiejų mokyklų bendruomenės aktyviai tam priešinasi ir jau surengė kelias protesto akcijas. Prie Vyriausybės pastato vykusio piketo, solidarizuodamiesi su jomis prisijungė ir kitų Vilniaus krašto lenkų mokyklų bendruomenių atstovai ir neabejingi tautiečiai.  

Protestuotojai rankose laikė plakatus su užrašais: „Mūsų vaikų nutautinimui - ne!“, „Rankas šalin nuo lenkų švietimo!“, „Lenkija, šaukiamės pagalbos!“, „Ne - tautinių mažumų mokyklų puolimui“, „Apginkime mūsų vaikus - mūsų ateitį“, „Kovojame už teisingumą švietimo srityje“ ir kt.

Neleisime naikinti mūsų mokyklų

Senųjų Trakų pagrindinės mokyklos mokinių tėvų vardu kalbėjusi Agnieška Rynkevič aiškiai pasakė, kad „mes, tėvai ir bendruomenė, nesutinkame būti kitos mokyklos filialas“. „Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinė mokykla pradėjo jau antrąjį savo gyvavimo šimtmetį. Mokykla teikė ir teikia labai aukšto lygio ugdymą - esant įvairioms vyriausybėms, įvairioms valdžioms ir įvairiomis istorinėmis ir politinėmis aplinkybėmis - daugiau nei šimtą metų. Ir tik tuomet, kai valdžioje komfortiškai įsitaisė liberalai ir konservatoriai, mokykla ir griaunama. Griaunama viskas, kas buvo saugoma ir vertinama daug metų. Tai yra baisu ir nepriimtina nei tėvams, nei Senųjų Trakų bendruomenei“, - kalbėjo A. Rynkevič. - Neleisime naikinti nei mūsų mokyklų, nei mūsų kalbos, nei kultūros ir tradicijų.“

Tos pačios mokyklos atstovė Irena Orlova pabrėžė, kad Senųjų Trakų mokykla gerai aprūpinta, siūlo kokybišką ugdymą, jos absolventai sėkmingai studijuoja Lietuvoje ir užsienyje, todėl savivaldybės valdžios planus dėl mokyklos reorganizavimo mokyklos bendruomenė vertina kaip diskriminaciją. „Ar jaučiame diskriminaciją? Taip, labai. Mus tai labai skaudina. Esame tautinių mažumų mokykla, kuriai turi būti taikomos išimtys. Tačiau, deja, niekas į jas neatsižvelgia. Tikiuosi, kad mūsų mokyklų klausimą dar kartą apsvarstys atitinkamos institucijos ir galiausiai sulauksime teisingumo ir galėsime taip, kaip iki šiol, visiškai atsidavę dirbti su mūsų vaikais, užtikrindami jiems puikią ateitį“, - sakė I. Orlova.

Paluknio Liongino Komolovskio gimnazijos bendruomenės vardu kalbėjo Agnieška Matačyna. „Mes, tėvai, kurie leidžiame savo vaikus į lenkų mokyklą, išreiškiame valią, kad mūsų vaikai mokytųsi gimtąja kalba. Trokštame, kad švietimo įstaiga veiktų gyvenamojoje vietoje, kur gyventojų daugumą sudaro čia gyvenantys vietos lenkai“, - pabrėžė ji. Šios mokyklos bendruomenė nesutinka su Trakų valdžios siūlymu reorganizuoti Paluknio gimnaziją į Lentvario Henrikos Senkevičiaus gimnazijos pagrindinio ugdymo skyrių ir reikalauja palikti mokyklai dabartinį jos statusą.
Per mitingą dainavo Paluknio L. Komolovskio gimnazijos ansamblis „Strumyk“ ir Beata Baranovska iš Senųjų Trakų A. Stelmachovskio pagrindinės mokyklos.

Būkime solidarūs
Palaikymo žodžius Lietuvos lenkų švietimo gynimo mitingo dalyviams perdavė laišku Pasaulio lenkų taryba, Europos lenkų bendruomenių unija, draugija „Wspólnota Polska“ ir Europos Parlamento Tradicinių mažumų, tautinių ir kalbinių bendrijų intergrupė. Laiškus perskaitė E. Trusevič.

Lietuvos lenkų sąjungos Trakų rajono skyriaus pirmininkas Jaroslav Narkevič padėkojo gausiai susirinkusiems mitingo dalyviams už palaikymą ir solidarumą ginant Trakų rajono lenkų mokyklas. „Esame kartu ir toliau turime būti kartu“, - sakė jis. Nes, kaip pabrėžė, „tik tuomet galėsime būti girdimi ir nebūsime stumdomi“. Išreiškė viltį, kad lenkų bendruomenė apgins savo mokyklas, kaip tai padarė prieš kelerius metus, kai pagal švietimo reformą siūlyta turėti Lietuvoje tik keliolika lenkų gimnazijų, o „iškovojome 36“. „Nepasiduosime ir šiandien. Būkime solidarūs“, - kalbėjo J. Narkevič.

Švietimas ir tėvų žemė

Gausiai atvykusiesiems ginti lenkų švietimo dėkojo ir Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas Valdemar Tomaševski. „Dėkoju, kad šią gan žvarbią dieną esate čia ginti mūsų teisių - Vilniaus krašto lenkų, vadinamosios tautinės mažumos, tačiau žinome, kad vis dar sudarome daugumą Vilniaus krašte. Šias teises galime apginti tik būdami ryžtingi ir susitelkę. Ir už tai šiandien labai stipriai dėkoju“, - kreipdamasis į susirinkusiuosius sakė V. Tomaševski.

Ir nors šiame mitinge vyravo švietimo tema, priminė, kad keliomis valandomis anksčiau toje pačioje vietoje vyko toks pat svarbus piketas dėl žemės grąžinimo. Nes iki šiol daug Lietuvos piliečių - daugiausia lenkų - dar neatgavo savo tėvų žemės. „Deja, visi jau atgavo, o mes dar ne“, - konstatavo faktą Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas. Pabrėžė, kad mūsų tapatybei svarbiausias yra būtent švietimas, gimtoji kalba, kultūra ir tėvų žemė, nes „ateityje tiek turėsime tėvynės, kiek mums liks tėvų žemės“.

V. Tomaševski išreiškė viltį, kad po šių Vilniaus krašto lenkų akcijų „valdžia turi atsipeikėti“. „Mat tai, kas šiandien vyksta Trakų rajone , tai yra provokacijos, kurios, nepaisant tragiškų įvykių - karo Ukrainoje, yra tęsiamos. Lietuvos lenkų sąjunga vienareikšmiškai smerkia Kremliaus agresiją, tačiau reikia taip pat aiškiai pasakyti, kad mūsų Lietuvos valstybės valdžia - o konkrečiai liberalai - provokuoja tautines mažumas. Kyla retorinis klausimas, kam jie tai daro? Gal nori sukelti konfliktą čia, pas mus? Aiškiai tam sakome - „ne“! Aiškiai sakome „stop“ nacionalistinei liberalų politikai!“, - kalbėjo Lietuvos lenkų sąjungos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas.

„Reikia aiškiai pasakyti, kad tautinės mažumos yra diskriminuojamos, nes negalima priiminėti neteisėtų sprendimų nesiskaitant su vietos bendruomene. Mūsų Konstitucija labai aiškiai sako, kad nuosavybė neliečiama. Šiandien irgi ryžtingai protestuojame prieš tai, kad lenkams nėra grąžinama žemė. Sovietų užgrobta nuosavybė turi būti grąžinta. O tai nėra daroma. Vadinasi, tai yra labai didelė provokacija ir prieš mus kaip prieš teisinę valstybę“, - sakė jis. Kalbėdamas apie demokratiją pridūrė, kad jeigu Trakų rajono valdžia priims sprendimą reorganizuoti dvi lenkų mokyklas, tai jis „bus neteisėtas demokratijos požiūriu, nes Senuosiuose Trakuose ir Paluknyje liberalai negavo rinkėjų mandato“.

Vienybė ir ryžtas
Pirmininkas atkreipė dėmesį į dar vieną „mums nepalankų dėsnį“. „Ten, kur nesame susivieniję, kur neturime daugumos tarybose, ten antilenkiški sprendimai matomiausi. Paskutinę lenkų mokyklą Širvintų rajone uždarė prieš dvejus metus. Nori likviduoti paskutinę lenkų mokyklą Švenčionių rajone, o lenkų darželio ten nėra, nors yra tėvų prašymai. Dabar - Trakų rajonas“, - vardijo V. Tomaševski.

Pabrėžė, kad „nebus mūsų pritarimo“ nepalankiam sprendimui dėl dviejų lenkų mokyklų - Paluknyje ir Senuosiuose Trakuose. Paragino išlaikyti ramybę ir susitvardymą, o kartu - vienybę ir ryžtą, kuriuo Vilniaus krašto lenkai pasižymėjo, kaip pabrėžė jis, jau ne kartą, nes ir gindami lenkų gimnazijas, ir mokyklą Antakalnyje, ir prieš beveik metus neleidę Vyriausybei Dieveniškių centre apgyvendinti nelegalius migrantus. „Po šios akcijos pailsėkime ir stipriai ruoškimės galimoms kitoms akcijoms. Nes su Dievu tikrai laimėsime“, - pabrėžė V. Tomaševski. Finaliniu mitingo akordu tapo jo dalyvių kartu sugiedota lenkų patriotinė giesmė „Rota“.

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•