„Š.m. kovo 22 d. švietimo, mokslo ir sporto ministrė pristatė, kaip įgyvendinama ukrainiečių integracija į Lietuvos švietimo sistemą. Ministrės pristatyti skaičiai ir tendencijos rodo, kad šiais ir kitais mokslo metais mokinių skaičius Lietuvos mokyklų klasėse, priešmokyklinio ugdymo grupėse didėja ir gali dar didėti. Mokyklų bendruomenės nuoširdžiai prisideda užtikrindamos nuo karo pabėgusių vaikų ugdymą, saugią ir draugišką aplinką, teikdamos visą reikalingą pagalbą ir visavertį ugdymą. Ukrainiečių mokiniams, kurie nuotoliniu būdu negali mokytis gimtosios kalbos, planuojama tokią galimybę suteikti Lietuvos mokyklose. Tai reikalauja mokytojų bei švietimo įstaigų steigėjų, t.y. savivaldybių, įsitraukimo, taip pat didesnio finansavimo“, - rašoma parlamentarų kreipimesi.
Raštą pasirašę Seimo nariai pažymi, kad mokyklų bendruomenės atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimą „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ - „Pradinės mokyklos, progimnazijos ar pagrindinės mokyklos tipo mokyklos, kuriose pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas mokosi 60 ir mažiau mokinių, reorganizuojamos arba likviduojamos, išskyrus nevalstybines mokyklas, vaikų socializacijos centrus, specialiąsias mokyklas, specialiojo ugdymo centrus.“
Seimo nariai pažymi, kad „tuo pat metu, kai visų pajėgos telkiamos efektyviai, sklandžiai pagalbai ukrainiečiams, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija reikalauja iš savivaldybių patvirtinti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planus pagal jau minėtą nutarimą ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“.
Parlamentarai mano, kad esant sudėtingai geopolitinei situacijai, besitęsiant nepaprastajai padėčiai, telkiant pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos, neracionalu keisti mokyklų tinklų pertvarkos planus ir beatodairiškai taikyti Vyriausybės nutarime ar programoje numatytus kriterijus.
Pasirašiusieji bijo, kad reorganizacija reiškia ateityje kai kurių mokyklų išnykimą.
„Mokyklų bendruomenės, nutolusios nuo didžiųjų Lietuvos miestų, nesutinka su įstaigų reorganizavimo planais, nes ateityje tai gali reikšti šių mokyklų panaikinimą. Pertvarkos planai, pagrįsti tik mokinių skaičiumi klasėse ir neva prasta ugdymo kokybe ar per dideliais mokyklų išlaikymo kaštais, neatitinka realių faktų“, - rašoma rašte šalies vadovams.
Š.m. kovo 21 d. Seimo narių grupė lankėsi Trakų r. Paluknio Longino Komolovskio gimnazijoje ir Trakų r. Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinėje mokykloje bei susitiko su Trakų r. savivaldybės vadovais. Parlamentarai pažymi, kad susitikimo metu įsitikino, jog dvi lenkų dėstomąja kalba sėkmingai veikiančios švietimo įstaigos planuojamos pertvarkyti nevertinant, kad yra augančios ir atitinka Vyriausybės nutarimo nustatytus mokinių skaičiaus reikalavimus bei pačiame nutarime įtvirtintą išimtį tautinių mažumų mokykloms.
Seimo nariai pastebi, kad reformos vykdymui trūksta skaidrumo ir viešumo.
„Mokyklų bendruomenės skundžiasi, kad apie planuojamą švietimo įstaigų, ypač gimnazijų, reorganizaciją sužinojo tik savivaldybei parengus mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektą. Be to, negavo visų projekto priedų. Taip pat nesuprantama, kokiais kriterijais vadovaujasi savivaldybės atlikdamos ugdymo kokybės vertinimą, nes mokyklų pateikiami duomenys ir savivaldybių vadovų vertinimas skiriasi“, - pastebi tautos atstovai Seime.
Pasirašę kreipimąsi nuogąstauja, kad reforma palies ne tik mokyklas Trakų rajone.
„Nepamatuota, kelianti papildomas įtampas visuomenėje mokyklų tinklo pertvarka vykdoma ne tik Trakų rajone, dėl kaimiškų švietimo įstaigų likimo nerimauja ir kitų Lietuvos regionų gyventojai ir savivaldybės“, - mano parlamentarai.
Parlamentarai atkreipia šalies vadovų dėmesį, kad vykdoma reforma gali būti pražūtinga regionams.
„Mokyklų, ypač kaimiškųjų gimnazijų, pertvarkymą į filialus ar panaikinant dabartinį statusą šiuo sunkiu laikotarpiu vertiname kaip nesavalaikį ir prieštaraujantį vietos bendruomenių interesams bei lūkesčiams. Lietuvos mokyklose jau šiuo metu mokosi daugiau nei 3,5 tūkst. ukrainiečių vaikų, o atvykusių jau yra 12 tūkst. Neapgalvota mokyklų tinklo pertvarka, 31 mokinių reikalavimas gimnazijų klasėse bei tik vieno nepilno komplekto finansavimas mokyklose, gali turėti negrįžtamų pasekmių regionams, mažesnių miestelių ir kaimų bendruomenėms“, - pabrėžia pasirašiusieji kreipimąsi.
Seimo nariai prašo vadovų atšaukti 2021 m. gruodžio 22 d. Vyriausybės nutarimą Dėl Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimą, pagal kurį supriešinamos valstybinės bei privačios švietimo įstaigos ir sugrąžinti pirminį Vyriausybės nutarimą, pagal kurį klasių finansavimas visose mokyklose išliktų vienodas, įpareigoti savivaldybes taikyti išimtis tautinių mažumų mokykloms, kurias numato ir tarptautiniai ir Lietuvos Respublikos teises aktai, užtikrinti finansavimą savivaldybėms, integruojančioms į švietimo įstaigas ukrainiečių vaikus, leisti savivaldybėms taikyti išimtis kaip nevalstybinėms mokykloms komplektuojant klases išsaugant esamą švietimo įstaigų tinklą.
Kreipdamiesi į prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo nariai prašo jo papildomai inicijuoti platesnę diskusiją dėl „Tūkstantmečio mokyklų“ programos pasekmių regionų kaimiškosioms vietovėms vertinimo, paraginti Vyriausybę atsižvelgti į savivaldybių ir mokyklų bendruomenių lūkesčius, nes beatodairiškai įgyvendinant mokyklų tinklų pertvarkas savivaldybėse mažės be mokyklų likusių vietovių patrauklumas, didės atskirtis tarp kaimo ir miesto.
