"Puikiai suprantame, kad sekmadienį vykusio Referendumo rezultatams teismo sprendimas įtakos negali padaryti, tačiau manome, kad rinkėjų sąrašai ir skaičius turi būti pateikiami skaidriai. Jei paaiškės, kad galimų Referendumo rinkėjų skaičius buvo suklastotas, reikalausime VRK pirmininko Zenono Vaigausko asmeninės atsakomybės", - sako vienas referendumo organizatorių Julius Panka.
Referendumo organizatorių skunde pateikiama, kad neatitiko nurodytas balsuoti galinčių Lietuvos rinkėjų skaičius per privalomojo referendumo, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimus.
Skunde pažymima, kad "bendras rinkėjų, balsuojančių 2014 m. birželio 29 d. privalomajame referendume "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo", skaičius yra 2 656 245, rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose įrašyti 2 653 149 rinkėjai , o Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsuojančių rinkėjų sąrašuose yra 3 096 rinkėjai".
Anot referendumo organizatorių, šis skaičius negali būti teisingas, nes Respublikos Prezidento rinkimų metu buvo patvirtinta, jog rinkimų apylinkėse rinkėjų yra 2 530 864, o Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsuojančių rinkėjų sąrašuose yra 10 998 rinkėjai. Rinkimų į Europos Parlamentą metu suskaičiuoti 2 551 303 rinkėjai iš balsavimo apylinkių, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsuojančių rinkėjų sąrašuose - 15 775.
Skunde stebimasi tokiu "demografiniu sprogimu", kurio šalies statistiniai duomenys esą nepatvirtina.
"Kadangi pagal bendruosius statistinius duomenis Lietuvos piliečių skaičius nuolat mažėja, tai toks staigus padidėjimas (...) netgi 114383 rinkimų teisę turinčių piliečių per 37 dienas, mūsų įsitikinimu, (...) negali būti pagrįstas ir paaiškinamas, nors Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos nariai po posėdžio, kuriame buvo priimtas minėtas sprendimas, ėmė aiškinti, kad padidėjo 18-os metų sulaukusių asmenų skaičius."
Dar skunde nurodoma, kad į rinkėjų sąrašus buvo įtraukiami ir piliečiai, seniai nebegyvenantys Lietuvoje, išsiregistravę iš gyvenamųjų vietų, esą buvo naudojami maždaug 15 metų senumo duomenys.
