13 valandos Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, rinkėjų aktyvumas referendume dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir referendumo inicijavimo proceso išliko nedidelis, siekė 6,45 proc.

"Tiesą sakant, referendumas nuo pat pradžių buvo pasmerktas neįvykti. Manau, kad jis ir neįvyks todėl, kad, viena vertus, iniciatorių grupė yra labai maža ir marginalinė. Kitaip tariant, tie, kurie galbūt radikalesni, didesni euroskeptikai. Suprantama, kad ten yra ir labai aukštų moralinių nuostatų žmonės, bet svarbiausias dalykas yra tai, kad jis (referendumas. -ELTA) per vėlai buvo inicijuotas",- naujienų agentūrai ELTA sakė politologė.

Pasak J.Novagrockienės, šį referendumą inicijuoti reikėjo prieš keičiant Konstitucijos straipsnį dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Be to, spręsti šiuos klausimus įstojus į Europos Sąjungą (ES) gali tik jos institucijos.

„Aišku, referendumas yra žmonių nuomonė ir pan., bet dauguma žmonių pareiškė savo nuomonę dėl įstojimo į ES ir faktiškai su daugelio sąlygų sutikimu, buvimu toje sąjungoje dar 2004 metais. Kitaip tariant, reikia žiūrėti retrospektyviai, aišku, ir perspektyviai. Manau, kad didelė dalis žmonių supranta, kad tiesiog rezultato nebus",- priežastis vardijo politologė.

Tam, kad privalomas referendumas įvyktų, reikia, kad balsuoti ateitų daugiau nei 50 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Premjerui Algirdui Butkevičiui sekmadienio rytą pakartojus, kad referendumas buvo organizuojamas dėl dviejų priežasčių - Europarlamento ir Lietuvos prezidento rinkimų bei žemvaldžių planų, politologė manė, kad priežastis dėl dalyvavimo rinkimuose yra mažiausiai svarbi. Anot J. Novagrockienės, referendumo iniciatoriams svarbiau buvo pareikšti savo nuomonę, apskritai patekti į viešumą, parodyti priešingą oficialiajai poziciją.

"Be to, dar reikia turėti omenyje, kad didelė dalis žmonių yra ir pakankamai abejingi Lietuvoje, nes apskritai politinio dalyvavimo pasyvumas didėja, ir tai labai matyti. Ir tai, manau, irgi prisideda prie to, kad tas referendumas žmonėms neatrodo toks svarbus, reikšmingas ir kad jie turėtų dalyvauti", - pažymėjo pašnekovė.

Svarbus veiksnys referendumo aktyvumui - ir oras, manė politologė.

VRK pažymi, kad rinkėjai aktyviai naudojasi teise balsuoti ne savo rinkimų apylinkėje. J. Novagrockienė tai aiškino tuo, jog daugelis žmonių vasaroja ir dėl to balsuoja ne savo rinkimų apylinkėse.

Politologė nemanė, kad įtaką rinkėjų apsisprendimui galėjo daryti šalies vadovų pozicija dėl šio referendumo.

ELTA primena, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė neatskleidė, kada balsuos referendume. Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė vidurdienį balsavo Ukmergėje. Tuo tarpu A. Butkevičius tai padarė ryte ir buvo linkęs bendrauti su žiniasklaida.

"Šalies vadovai iš anksto pareiškė savo nuomonę, kad, jeigu mes esame ES, turime vykdyti jos įsipareigojimus, vienas iš jų ir yra to straipsnio išlaikymas. Ko gero, jie (šalies vadovai. -ELTA) ir balsavo prieš. Abejoju, ar jie turėjo labai didelės įtakos, bet, aišku, ta suformuota nuomonė, kad nieko nepasikeis galbūt ir galėjo turėti įtakos, kad žmonės nėjo (balsuoti, -ELTA), bet tai nebuvo pagrindinė priežastis. Tiesiog kai kas abejingas, kai kas iš anksto žino, jog įstojus į ES buvo nulemti visi sprendimai", - pažymėjo J. Novagrockienė ir kritikavo pačio referendumo formuluotes, kurios gana komplikuotos.

Politologė atkreipė dėmesį ir į tai, kad žmonės sudėtingais referendumo klausimais neturi užtektinai informacijos, kas ir sudaro pagrindinę referendumo problemą. J. Novagrockienė priminė 1992 m. referendumą dėl nepriklausomybės ir demokratijos su aiškia formuluote ir nuostata, kas piliečiams leido paprastai pasirinkti atsakymą „taip" arba „ne". Tuo tarpu šio referendumo klausimai - trikdantys.

"Tiesiog, manau, kad nesusirinks reikiamas procentas rinkėjų", - referendumo baigtį prognozavo J. Novagrockienė, tačiau, kokia tai bus piliečių išraiška procentais, nedrįso teigti.

Referendumą palaikančios Tautininkų sąjungos vadovas Julius Panka sakė, jog pasiekti 50 proc. rinkėjų aktyvumą - sunkiai tikėtina.

„Čia turėtų, nežinau, stebuklas įvykti, bet, kad dar kažkiek ateis, tikiu, ir žiūrėsime, kiek susirinks", - Eltai prieš 18 val. sakė jis.

J. Panka skaičiuoja, kad šiuo metu referendume balsuoti atėjo daugiau kaip 300 tūkst. piliečių - tai būtent toks skaičius, kuris palaikė šio referendumo idėją. Tautininkų sąjungos vadovas neslėpė norįs, kad referendume dalyvautų bent pusė milijono piliečių.

Kita vertus, jis siūlė rimtai pagalvoti apie Lietuvos Respublikos įstatymų keitimą, kai, pavyzdžiui, Prezidento ar EP rinkimai įvyksta ir su 20 proc. aktyvumu, o referendumui reikia ne mažiau kaip 50 proc.

"Tai neadekvatu ir reikia pagalvoti apie tai, kad tie, kurie ateina, tiems, vadinasi, tie klausimai rūpi, o į kitų nuomonę, kurie neateina, jie tiesiog neturi nuomonės", -nuogąstavo J. Panka.

VRK duomenimis, didžiausias rinkimų aktyvumas yra Pakruojo rajone - 9,51 proc., Neringoje - 9,2 proc., Šalčininkų rajone - 8,86 proc., Anykščių rajone- 8,84 proc., ir Ignalinos rajone - 8,6 proc.

Mažiausiai aktyvūs yra šių savivaldybių rinkėjai: Visagine - 4 proc., Alytuje - 4,89 proc., Vilniuje - 4,09 proc., Marijampolėje - 5 proc.