Pasitarimas vyko Lietuvos regionų frakcijos posėdžio metu. Susitikime dalyvavo žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis, Žemės ūkio ministerijos patarėja Dainora Švirmickienė, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovas Laimonas Čiakas, jos Vilniaus m. skyriaus vedėjas Mindaugas Joteika bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut.
Reaguojant į dažnus gyventojų, kurie metų metais siekia susigrąžinti žemę Vilniuje, skundus, kvietime į frakcijos posėdį, išsiųstame visoms žemės grąžinimo srityje dirbančioms institucijoms, buvo suformuluoti klausimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste:
1. Kaip vykdomas piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas Vilniaus mieste?
2. Kiek šiuo metu suformuotų sklypų individualiai statybai Vilniaus miesto savivaldybė perdavė grąžinimui Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT)?
3. Kiek individualiai statybai žemės sklypų NŽT perdavė pretendentams kaip kompensaciją už natūra negrąžintą žemę?
4. Kiek pretendentų buvo pakviesta į NŽT gauti sklypus individualiai statybai, kiek iš jų neatvyko, kiek pretendentų dėl pandemijos NŽT pakvietė pakartotinai?
5. Kiek piliečių gavo kompensaciją pinigais už natūra negrąžintą žemę be pretendentų sutikimo, t.y. NŽT vienašališkai priėmus sprendimus pervesti pinigus į notaro depozitinę sąskaitą?
6. Kokių konkrečių imsitės veiksmų, kad būtų atkurta piliečių nuosavybės teisė į nacionalizuotą žemę ir sąžiningai visais galimais būdais įgyvendinta restitucija?
LLRA-KŠS parlamentarai laukė visų pirma konkrečių valstybės institucijų atstovų atsakymų į iškeltus klausimus bei, kas yra pabrėžiama kiekvieną kartą kalbant apie sovietų nacionalizuotos nuosavybės grąžinimą, apie žemės grąžinimo sostinėje sėkmingo užbaigimo perspektyvas.
Seimo nariai nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo miestuose problemos yra būdingos visai šaliai. Žemės ūkio viceministras pabrėžė, kad kituose miestuose sklypų individualiai statybai, parengtų perduoti buvusiems savininkams už kadaise turėtą žemę, skaičius kartais viršija pretendentų skaičių, vienintelė išimtis yra Vilnius, kur tokių sklypų nuolat trūksta.
Viceministras D. Dudutis informavo, kad šiemet teisėtiems savininkams buvo perduotas tik vienas sklypas. Sklypų projektavimas buvo vis atidedamas dėl nepatvirtinto sostinės bendrojo plano. Šiemet jis kaip tik buvo patvirtintas.
NŽT direktorius pranešė, kad per pastaruosius 3 metus tarnybos bendradarbiavimas su Vilniaus m. savivaldybe klostosi sėkmingai, tuo laikotarpiu sostinėje suprojektuota 1/3 sklypų statybai per visą žemės reformą.
Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut pabrėžė, kad artimiausiu metu bus suprojektuota daugiau kaip 2 tūkst. naujų įvairaus statuso sklypų (individualiai statybai, daugiabučių gyvenamųjų pastatų statybos paskirties, komercinės paskirties).
Daug Seimo narių abejonių kelia skirtumai tarp Vilniaus m. savivaldybės ir NŽT Vilniaus m. skyriaus pateikiamų statistinių duomenų. Abiejų institucijų atstovai buvo paprašyti patikslinti duomenis ir raštu atsiųsti atsakymus į pateiktus klausimus.
Apibendrindama susitikimą, Seimo narė Rita Tamašunienė akcentavo, kad pagrindinė užduotis yra priverstinės piniginės kompensacijos nutraukimas, kadangi sklypų statybai dar yra. Nurodė, kad skubiai būtina keisti pretendentų informavimo tvarką ir užtikrinti prieigą prie informacijos apie Valstybės žemės fondą ir suprojektuotus sklypus.
„Svarbu išnaudoti visas galimybes, kad pretendentai kaip kompensaciją už netektą nuosavybę gautų visų pirma sklypus“, - nurodė R. Tamašunienė. Priešingu atveju, kaip pabrėžė parlamentarė, žmonės bus priversti ginti viešąjį interesą Konstituciniame teisme.
Žemės reforma tebesitęsia Lietuvoje jau daugiau kaip 30 metų. Vieną kitą keičianti valdžia vis tolina žemės grąžinimo užbaigimo terminą, kas dar labiau didina žmonių nusivylimą. Žemės reforma, o ypatingai jos etapas, kurio metu žemė tapo kilnojamuoju turtu ir buvo „perkeliama” iš vienos savivaldybės į kitą, labiausiai smogė ir nuskriaudė Lietuvoje gyvenančius lenkus. Teisėtų savininkų, kurie iki šiol neatgavo protėvių turėtos žemės, daugumą tebesudaro lenkai.
Siekdama užtikrinti teisingumą, LLRA-KŠS įregistravo dvi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas.
Pirmąja pataisa LLRA-KŠS siūlo įteisinti nuostatą, kad jeigu piliečiui perduotas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, tuomet už likusį žemės sklypo plotą papildomai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn antras ne mažesnis kaip 0,04 ha žemės sklypas individualiai statybai bei kitai paskirčiai.
Antrąja pataisa LLRA-KŠS siūlo galimybę už miestų teritorijoje esančią valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško sklypu, esančiu kaimo vietovėse.
LLRA-KŠS siekia, kad atlyginimas pinigais būtų galutinė galimybė, kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal įstatymą negrąžinamas, o ne taisyklė, kai net ir esant laisvų žemės sklypo plotų miesto teritorijai priskirtoje žemėje, miškų plotų kaimo teritorijose ar kitų kompensavimo mechanizmų, pasitelkiant net antstolių instituciją asmenys verčiami rinktis kompensaciją pinigais, kuri neatitinka rinkos vertės ir prasilenkia su teisingumo ir proporcingumo principais.
