Tokį kompensavimo būdą asmenys galėtų pasirinkti nuo 2022 m. sausio 1d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir tai būtų papildoma galimybė asmenims už turėtą žemę pasirinkti kompensaciją mišku.

„Priėmus įstatymo pakeitimo projektą būtų nustatyta, kad asmuo gali pasirinkti dar vieną kompensavimo už turėtą žemę būdą – kompensaciją lygiaverčiu miško sklypu. Laisvos valstybinės žemės fonde dar yra dešimtys tūkst. ha valstybinių miškų, kurie galėtų būti rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti. Apytiksliais skaičiavimais atlyginti už valstybės išperkamą žemę, turėtą mieste, šių miškų pakaktų nemažai daliai piliečių. Būtų paspartintas nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimas ir įvykdyti įsipareigojimai piliečiams grąžinant jų nuosavybę arba atlyginta už tai jų pačių pasirinktu kitu būdu. Tai būtų dar viena galimybė asmenims užtikrinti teisingą ir proporcingą nuosavybės teisių atkūrimą, kas būtų ženkliai geriau negu galiojantis priverstinis kompensavimo pinigais mechanizmas“ – argumentuodami savo siūlymą teigia projekto iniciatoriai.

„Šiandien numatyta piniginė kompensacija už negražintą žemę Vilniaus mieste vidutiniškai 500 kartų mažesnė už realią žemės rinkos vertę. Teisinėje, demokratinėje valstybėje piliečiai negali būti verčiami rinktis kompensacijos, kuri yra 500 kartų mažesnė negu reali žemės rinkos vertė“ – teigia vienas iš pataisų rengėjų, Seimo narys Česlav Olševski.

Projekto iniciatoriai teigia, kad atlyginimas pinigais turėtų būti galutinė galimybė kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal įstatymą negrąžinamas, o ne taisyklė, kai net ir esant laisvų žemės sklypo plotų miesto teritorijai priskirtoje žemėje, miškų plotų kaimo teritorijose ar kitų kompensavimo mechanizmų, pasitelkiant antstolių instituciją asmenys verčiami rinktis kompensaciją pinigais, kuri neatitinka rinkos vertės ir prasilenkia su teisingumo ir proporcingumo principais.