„Tyrimo metu gyventojai galėjo pildyti atitinkamą anketą ir deklaruoti savo tautybę, gimtąją kalbą bei tikėjimą tik elektroniniu būdu. Šia galimybe pasinaudojo tik apie 50 tūkst. įvairių tautybių asmenų. Lietuvoje, kurioje gyvena apie pusė milijono kitų tautybių gyventojų, tik kas dešimtas pasinaudojo galimybe deklaruoti savo tautybę“, - apgailestavo parlamentaras.

Č. Olševski nuogąstavo, kad surašymo organizatoriai tinkamai neįvertino esamos realios situacijos informacinių technologijų naudojimo Lietuvoje aspektu, dėjo nepakankamai pastangų siekiant informuoti gyventojus ir viešinti informaciją apie surašymą.

„Lietuvos lenkų sąjunga su eile kitų nevyriausybinių organizacijų dar sausio mėnesio pradžioje turėjo teisingas įžvalgas ir prognozes dėl Statistikos departamento anketos nesėkmės, todėl inicijavo Vilniaus krašto lenkų tautybės gyventojų surašymą“, - priminė Seimo narys iš LLRA-KŠS.

Valdemar Urban, visuomeninio Vilniaus krašto lenkų tautybės gyventojų surašymo koordinatorius, priminė, kad Lietuvoje šiemet startavo visuotinis gyventojų ir būstų surašymas. Jis šįkart yra kitoks – gyventojų surašinėtojai nebelanko, surašymas vyksta tik elektroniniu būdu, t.y. naudojant valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis.

V. Urban pabrėžė, kad didžiausia 2021 m. vykstančio gyventojų surašymo problema yra būtent tai, kad klausėjai nebelanko gyventojų ir tiesiogiai su jais nebendrauja. "Tai reiškia, kad dalis visuotinio surašymo duomenų neatitiks tikrovės, kadangi, pavyzdžiui, duomenys apie asmens tautybę ar tikėjimą nėra  privalomi ir dažnai registruose nenurodomi", - pabrėžė.

Koordinatorius nurodė, kad jau nuo pat pradžių buvo užprogramuota nesėkmė ir duomenų netikslumai sausio 15 - vasario 28 d. vykdant gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinį tyrimą, nes jis buvo vykdomas tik elektroniniu būdu. „Iš to paties Statistikos departamento pateiktos statistinės informacijos matome, kad tik 77 proc. namų ūkių turi asmeninius kompiuterius namuose, o kaimiškose vietovėse dar mažiau – 71 proc. 16-74 metų amžiaus grupėje 2020 m. buvo viso labo tik 57,7 proc. asmenų, kurie naudojasi viešosiomis el. paslaugomis, o 65-74 metų darbo grupėje – tik 14,4 proc.“, - pažymėjo V. Urban, pridūręs, kad prie tyrimo nesėkmės prisidėjo ir tai, kad Statistikos departamentas nevykdė jokios viešinimo ar gyventojų informavimo kampanijos apie visuotinio surašymo apimtyje vykdomą gyventojų anketavimą.

Dėl šių priežasčių Lietuvos lenkų sąjunga nusprendė inicijuoti pilietinę akciją - Visuomeninį Vilniaus krašto lenkų tautybės gyventojų surašymą, kuriuo siekia atkreipti gyventojų dėmesį į tai, kaip svarbu deklaruoti savo tapatybę, paaiškinti jiems, kad surinkta medžiaga leis palyginti duomenis ir nustatyti tikrąjį lenkų tautybės asmenų skaičių. Ši akcija organizuojama ne tik elektroniniu, bet ir tradiciniu būdu, kai klausėjai lanko kiekvieną gyventoją ir jį apklausia raštu.

V. Urban informavo, kad Lietuvos lenkų sąjunga pasitelkė apie 1 tūkst. savanorių, kuriems įteikti specialūs surašinėtojų pažymėjimai, jie yra visapusiškai instruktuoti tiek dėl darbo karantino metu, tiek dėl asmens duomenų apsaugos. „Jie jau vykdo surašymą“, - pranešė surašymo koordinatorius.

Panašios visuomeninės surašymo akcijos tradicinių tautinių mažumų daug kartų buvo rengiamos kitose ES šalyse: Rumunijoje ir Slovakijoje vengrų tautinės mažumos, Bosnijoje ir Hercegovinoje – kroatų tautinės mažumos ir t.t.

Panašios visuomeninės iniciatyvos yra sveikintinos ir net skatinamos ES šalių vyriausybių.

LLS iniciatyva taip pat jau sulaukė tarptautinio palaikymo. Europos Parlamento narys, Europos tautų federalinės sąjungos (FUEN) pirmininkas, Lorant Vincze atsiuntė Lietuvos lenkų sąjungai palaikymo raštą.

„Lietuvos lenkų sąjunga su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis dar sausio mėnesio pradžioje turėjo teisingas įžvalgas ir prognozes dėl Statistikos departamento inicijuotos anketos nesėkmės, o dabar, matydami žmonių nusiteikimą ir reiškiamą palaikymą, aiškiai matome, kad nesuklydome inicijavę LLS surašymą. Turime aiškų žmonių palaikymą, kuris netgi viršija mūsų pirminius lūkesčius“, - tikino V. Urban. „Vilniaus krašto gyventojai aktyviai jungiasi prie iniciatyvos ir siūlo savo savanorišką organizacinę pagalbą vykdant LLS organizuotą surašymą. Praėjo šiek tiek laiko ir galime peržvelgti iniciatyvos eigą ir tarpinius rezultatus, kurie netgi pranoksta organizatorių lūkesčius“, - pareiškė.

V. Urban nurodė, kad jau dabar turimų duomenų palyginimas leidžia pamatyti 2011 metais atlikto visuotinio gyventojų surašymo duomenų ir LLS inicijuoto Visuomeninio Vilniaus krašto lenkų tautybės gyventojų surašymo rezultatų skirtumus skirtingose Vilniaus krašto vietovėse. „Yra vietovių, kuriose atlikta jau 90 proc. ar net 100 proc. darbo ir bent keli skaičiai jau dabar žinomi. Pvz., Baltojoje Vokėje 2011 m. užfiksuoti 833 lenkai, LLS duomenimis jau dabar jų surašyta 1152 lenkų. Buivydžių sen., 2011 m. duomenimis, gyveno 724 lenkai, šiuo metu - 870 lenkų, Turgelių sen. – 2011 metais – 1592 lenkai, šiuo metu – 1647 lenkai.

„Manome, kad didelį gyventojų susidomėjimą ir aktyvų įsitraukimą į LLS surašymą sąlygoja dvi priežastys: tai, kad vykstančio visuotinio surašymo metu surašinėtojai nelanko gyventojų ir tai, kad Statistikos departamento vykdytas gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinis tyrimas vyko tik elektroniniu būdu“, - įžvalgomis dalijosi koordinatorius V. Urban.

Specialistas pastebėjo, kad tebesitęsianti pandemija ir su tuo susiję ribojimai kiek koreguoja iniciatyvos trukmę, nes griežtai yra laikomasi epidemiologų rekomendacijų, vengiama tiesioginio kontakto ir susitikimų patalpose, tačiau pažymėjo, kad pirminiai surašymo rezultatai nuteikia labai pozityviai, juolab kad LLS iniciatyvos surašinėtojų tarpe yra apie 70 proc. paskiepytų ir turinčių atsparumą asmenų.

„Tikimės, kad LLS visuomeninė iniciatyva sulauks dar didesnės sėkmės, nes karantino ribojimai vis labiau švelnėja. Kaip ir buvo planuota, LLS surašymas vyks iki liepos, tad laiko dar turime ir tikime, kad bet kokiu atveju visų bendras tikslas - nustatyti tiksliausią įmanomą bent Lietuvoje gyvenančios lenkų tautinės mažumos skaičių, bus pasiektas“, - apibendrino V. Urban.