Lietuvos tikslas yra projektą užbaigti laiku – 2026-aisiais. „Vykdydami savo įsipareigojimus esame tikrai daug nuveikę tiesdami „Rail Baltica“ geležinkelį – jau šiemet prie Europos geležinkelio tinklo bus prijungtas Kauno geležinkelio mazgas, baigtos žemės išpirkimo procedūros pagrindiniame ruože Kaunas-Lietuvos/Latvijos siena, įsibėgėja statybos darbų pirkimo procesai. Pastaruosius sustabdžius dėl projekto valdymo restruktūrizavimo, projekto įgyvendinimas gali vėluoti net iki 2 metų. Lietuva, daugiausiai pažengusi į priekį tiesiant geležinkelį, žino, kiek laiko atima tokios apimties darbų įgyvendinimas“, – sako J. Narkevič.
Latvija ir Estija numato restruktūrizuoti „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą, suteikiant projektą koordinuojančiai bendrai trijų Baltijos šalių įmonei „RB Rail“ didesnius įgaliojimus ir per šią įmonę vykdant visus viešuosius pirkimus. Lietuva įspėja, kad skubiai vykdomi pokyčiai gali lemti projekto statybų ir kitų vykdomų veiklų vėlavimą ir bus nesuderinami su būsimu „Rail Baltica“ infrastruktūros valdymo modeliu.
„Pagrindinis mūsų lūkestis partnerių atžvilgiu šiuo metu – tai detalesnių vertinimų bei veiksmų planų parengimas, kurių pagrindu būtų galima priimti reikiamus sprendimus esant tikriems, kad planuojami pokyčiai nepakeis projekto įgyvendinimo plano. Tuo tarpu projekto partneriai nėra pateikę reformos plano, užtikrinančio, kad ji neturės esminės įtakos projekto įgyvendinimo terminams“, – kalba susisiekimo ministras J. Narkevič.
Susisiekimo ministro J. Narkevičiaus raštas persiųstas Latvijos susisiekimo ministrui Taliui Linkaičiui ir Estijos Ekonomikos ir susisiekimo ministrui Taavi Aas.
