Kaip š.m. vasario 11 d. informavo LR Prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl buvusio susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus galimo kyšininkavimo ir papirkimo. Išnagrinėjus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, liudytojų parodymus bei nustatytas aplinkybes, konstatuota, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kovai su J. Narkevičiumi pasitelkti net su KGB siejami veikėjai
Susisiekimo ministrui J. Narkevičiui teko atlaikyti ne vieną galimai organizuotą šmeižto kampaniją. Atstovaudamas visuomenės interesams ir nukreipdamas susisiekimo sektoriaus veiklą į žmonių, o ne verslo grupuočių interesų tenkinimą, jis buvo be kaltės viešai šmeižiamas. Neįtiko jis ir sulaukė Prezidentūros nemalonės, kuri, kaip rašė žiniasklaida, kovai su Narkevičiumi netgi pasitelkė buvusį sovietų majorą, tarnavusį KGB kontroliuojamame padalinyje. A. Ribnikovas, prieš nepagrįstai apkaltindamas J. Narkevičių, susitiko su prezidento patarėju D. Kuliešiumi.
Ikiteisminis tyrimas Specialiųjų tyrimų tarnyboje buvo pradėtas 2020 m., gavus asmens pareiškimą apie galimai neteisėtus buvusio susisiekimo ministro J. Narkevičiaus veiksmus – neva 2008 m. įvykusį susitarimą tarp pareiškėjo ir J. Narkevičiaus, kad pareiškėjo vadovaujama statybos įmonė be tiesioginio atlygio rekonstruos J. Narkevičiaus tėvų namą, o jis, kaip valstybės tarnautojas, padės pareiškėjo įmonei laimėti viešuosius pirkimus atlikti kai kurių Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių ugdymo įstaigų renovacijos darbus. Visi pareiškėjo kaltinimai nepasitvirtino.
Nutraukdamas ikiteisminį tyrimą, prokuroras nurodė, kad tyrimo metu negauta objektyvių duomenų, kad J. Narkevič už palankių pareiškėjui sprendimų viešuosiuose pirkimuose priėmimą iš pareiškėjo reikalavo didelės vertės kyšio – rekonstruoti jo tėvų namą. Nepasitvirtino ir tai, kad J. Narkevič pranešėjui siūlė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir juose žadėjo palankius sau ar pranešėjo įmonei naudingus sprendimus.
Kaip minima prokuratūros pranešime, įvertinus liudytojų parodymus, atlikus viešųjų pirkimų medžiagos analizę, negauta objektyvių duomenų apie poveikį dėl konkrečių rangovų atrinkimo dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose ar juos laimint bei kitas aplinkybes, susijusiais su viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimais ugdymo įstaigų renovacijos projekto įgyvendinimo metu.
Vertinant viešuosius pirkimus, ikiteisminio tyrimo metu taip pat negauta jokių duomenų apie Viešųjų pirkimų tarnybos ar kitų kompetentingų institucijų nustatytus viešųjų pirkimų, vykdytų Vilniaus ir Trakų rajonų ugdymo įstaigose, procedūrų pažeidimus.
Vertinant pareiškėjo nurodytus teiginius dėl atsiskaitymų už rekonstruojamą namą, liudytojais apklausti asmenys nurodė, kad už atliktus darbus buvo atsiskaitoma, tai patvirtino ir gauti rašytiniai dokumentai, susiję su rekonstrukcijos metu atliktais darbais ir jų apmokėjimu.
Prokuratūra informavo, kad tyrimo metu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atliko mokestinius tyrimus, siekdama išsiaiškinti, ar J. Narkevičiaus ir su juo susijusių asmenų išlaidos atitiko tuo metu jų turėtą turtą ir pajamas. VMI nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu šiems asmenims užteko gautų pajamų turtui įsigyti ir kitoms išlaidoms pagrįsti.
Atlikus pranešėjo pareiškime išdėstytų aplinkybių patikrinimą, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų visumą, prokuroras konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo kyšininkavimo ir papirkimo yra nutrauktinas.
LRT panaudotas kaip įrankis ministro J. Narkevičiaus diskreditavimo kampanijoje
Tuo tarpu LRT Tyrimų skyrius daugiau kaip metus vykdė tariamus „tyrimus“, kas neigiamai paveikė Jaroslavo Narkevičiaus reputaciją. J. Narkevičiui tapus susisiekimo ministru, LRT kone kas savaitę pasirinkdavo jį savo publikacijų objektu. Tai negalėjo neatsiliepti ministro darbui, apsunkino tuometinio ministro šeimos narių gyvenimą ir pakenkė jo reputacijai. Juk plačiai žinoma, kad kai melagiena skleidžiama reguliariai – visuomenė ja patiki.
Daugelis mano, kad toks LRT žurnalistų elgesys buvo sąmoningas – tai siekis sunaikinti vieną žmogų ir buvusią vyriausybę. Puolimui prieš politiką panaudoti iš piršto laužti kaltinimai. Viešojoje erdvėje daug diskutuojama apie LRT Tyrimų skyriaus žurnalistų kompetenciją ir atliekamų tyrimų kokybę. Pažymėtina, kad tyrimų daugumos objektais tapdavo buvusi valdžia, o ypatingo dėmesio susilaukdavo Jaroslav Narkevič. Atkreiptinas visuomenės dėmesys, kad šiuo metu LRT Tyrimų skyrius tarsi nustojo veikti, nes tikriausiai savo tikslą jau pasiekė – buvusi valdžia rinkimus pralaimėjo, o J. Narkevičiaus reputacijai mestas šešėlis.
Ministro kaltinimas kyšininkavimu buvo didelis smūgis, suduotas tuo metu, kai Susisiekimo ministerijoje buvo pats darbų įkarštis. Prezidentas susisiekimo ministrą paskelbė persona non grata, taip bandant suformuoti neigiamą visuomenės nuomonę apie ministrą.
Prokuratūra visiškai išteisino J. Narkevičių
Šiuo metu J. Narkevič išteisintas dėl visų jam mestų kaltinimų. Spauda tai pažymėjo nereikšmingomis žinutėmis. Neatsiprašė. Nepripažino suklydusi. Kyla klausimas, kodėl nepatikėjo J. Narkevičiaus paaiškinimais, o patikėjo žmogumi, kuris melavo? Dabar, kai jau kaltinimai buvo išaiškinti, žurnalistai nepaskleidė šios žinios plačiai, taip, kad pakeistų visuomenės nuomonę, suformuotą prieš nekaltą žmogų. Atvirkščiai, nuostabą kelia tai, kad LRT Tyrimų skyrius kitą dieną po prokuratūros teigiamų išvadų paviešinimo paskelbė straipsnį – tyrimą, kuriuo dar kartą buvo bandyta J. Narkevičių ir jo šeimą apjuodinti.
Natūraliai kyla klausimas, kam toliau iš mokesčių mokėtojų pinigų, kurie, beje, yra skirtingų politinių pažiūrų, ne tik palankūs konservatoriams ar liberalams, išlaikyti brangią LRT Tyrimų tarnybą, kai jos darbo tikslas jau pasiektas?
Šiuo metu J. Narkevičių ir kitus ne tos politinės pakraipos žmones žeminti gali bet kuris LRT žurnalistas, gavęs generalinės direktorės M. Garbačiauskaitės-Budrės ar dar kažkieno nurodymus?
Gal atėjo laikas LRT atsakyti visuomenei, kokiu tikslu LRT už visų mokesčių mokėtojų pinigus veikia Tyrimų skyrius, kas jam formuoja užduotis, kas kontroliuoja šios tarnybos darbo kokybę? Jei paaiškėtų, jog LRT Tyrimų skyriaus tikslas nėra vien pasirinktų žmonių ar LRT netinkamų vyriausybių niekinimas, tada LRT privalo informuoti, kur visuomenė gali kreiptis, siūlydama temas šio skyriaus tyrimams?
