Būtina paviešinti buvusių slaptųjų KGB bendradarbių sąrašus

Spaudos konferencijos pradžioje Zbignev Jedinskij priminė, kad 2018 m. birželį Seimas po pateikimo pritarė LLRA-KŠS parengtam taip vadinamajam Liustracijos įstatymui, kuris numato visų slaptųjų buvusios Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų bendradarbių pavardžių išslaptinimą. Vėliau šį įstatymo projektą svarstė du Seimo komitetai - Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių, tačiau komitetų nariai jam nepritarė. Iki šiol įstatymo projektas yra „marinuojamas stalčiuose“, prie ko, Seimo nario nuomone, prisidėjo tam tikros jėgos Lietuvos Seime, visų pirma konservatoriai ir liberalai.

Pagrindinis įstatymo projekto priešininkų argumentas yra tai, kad valstybė įsipareigojo neatskleisti prisipažinusių slaptųjų buvusio SSRS specialiųjų tarnybų bendradarbių pavardžių. Tačiau Zbignev Jedinskij mano, kad valstybė jau įvykdė savo įsipareigojimus: „2015 metais įvykęs pakartotinis įslaptinimas dar 75 metams yra įrodymas, kad Lietuvos politinėje arenoje yra jėgų, kurioms tai yra labai naudinga“.

Z. Jedinskij priminė, kad, vadovaujantis Liustracijos įstatymu, jei asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusio SSRS specialiosiomis tarnybomis, kandidatuos rinkimuose, jie privalės, pildydami specialią anketą, prisipažinti bendradarbiavus su tarnybomis, o to nepadarius – būtų panaikintas jų mandatas ir jų pavardė būtų paviešinta. Įstatymu siekiama taip pat neleisti šantažuoti asmenų, kurie prisipažino bendradarbiavę, ir daryti įtaką jų veiksmams, nes kai kurie iš minėtų asmenų užėmė ir, galbūt, iki šiol užima aukštas pareigas Valstybės valdymo sektoriuje ir teismų struktūruose. Deja, kaip pabrėžė Z. Jedinskij, šios nuostatos iki šiol nėra vykdomos.

Z. Jedinskij nurodė turįs įrodymų, kad nei ankščiau, nei dabar kandidatai į savivaldybių tarybas ar Seimą niekada nebuvo tikrinami pagal šį įstatymą, ką patvirtino, be kitų, Liustracijos komisija bei Vyriausioji rinkimų komisija.

Įslaptintų agentų šantažavimas – grėsmė valstybei

Klausimas dėl aukštas pareigas užimančių asmenų šantažavimo iki šiol išlieka aktualus. Norėdamas parodyti, kaip situacija šioje srityje atrodo iš tikrųjų, Z. Jedinskij pacitavo Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio žodžius, ištartus praėjusiais metais vykusioje spaudos konferencijoje, skirtoje aptarti grėsmes valstybės saugumui. Paklaustas, ar VSD turi duomenų apie atvejus, kuomet išorinės jėgos šantažuoja buvusius KGB agentus, užimančius aukštas pareigas valstybės institucijose, D. Jauniškis atsakė: „Tokių atvejų mes žinome“. D. Jauniškis, paklaustas, kaip būtų galima išspręsti šią problemą, atsakė, kad būtinas sklandus liustracijos proceso įgyvendinimas.

Z. Jedinskio manymu, viena iš susiklosčiusios padėties priežasčių yra tai, kad nėra koreliacijos tarp rinkimų įstatymų ir įstatymo dėl slaptų buvusios SSRS specialiųjų tarnybų bendradarbių.

Seimo narys abejojo, ar net po taip vadinamojo Liustracijos įstatymo priėmimo kandidatai bus tinkamai tikrinami: „Jeigu šie įstatymai ir būtų priimti, mano giliu įsitikinimu, pagal Liustracijos Įstatymą kandidatų niekas netikrins“. Z. Jedinskij pacitavo cinišką, jo manymu, Lietuvos gyventojų genocido centro tyrimo direktorės Birutės Burauskaitės pasisakymą. Ji, paklausta, kaip vertina pasiūlymą tikrinti per rinkimus kandidatus, atsakė: „ Neturime tam galimybių, jėgų ir noro“.

„Todėl vienintelė, mano manymu, išeitis yra kuo skubiau paviešinti slaptųjų KGB agentų sąrašus“, – pareiškė Z. Jedinskij.

Kovai su J. Narkevičiumi Prezidentūra pasirinko KGB kuruojamą Ribnikovą

Pasisakydamas susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus šantažavimo klausimu, parlamentaras Z. Jedinskij pacitavo keletą Delfi portale paskelbto straipsnio „Krikštatėvis: kovai su Narkevičiumi Ribnikovas pasirinko buvusį studentą prezidentūroje“ ištraukų. Straipsnyje rašoma, kad A. Ribnikovas su pagyrimu baigė vidurinę mokyklą Semeliškėse (Trakų rajone), po to įstojo į tuometinę Vilniaus aukštąją priešlėktuvinės gynybos vadų radioelektronikos mokyklą prie TSRS Vidaus reikalų ministerijos. Ją baigęs aukso medaliu, daugiau nei dešimt metų dirbo kariuomenės dalinio vadu slaptame tuometinės SSRS kariniame objekte Tolimuosiuose Rytuose, Amūro srityje, netoli nuo SSRS ir Kinijos sienos. Čia Vilniaus aukštosios karo vadų mokyklos leitenantas užsitarnavo majoro laipsnį. „Tokios buvusios Sovietų Sąjungos aukštosios karo vadų mokyklos, kaip ta, iki 1992-ųjų vasario mėnesio metų veikusi Vilniuje, dabartinės Karo akademijos bazėje, vienareikšmiškai buvo kuruojamos KGB,“ – rašoma straipsnyje.

„Tad kyla klausimas, ar neištrauktas tas senas failas, apie kurį minėjo VSD vadovas. Senas failas, bet dar gyvas“, - pabrėžė Z. Jedinskij.

Parlamentaro vertinimu, stebina faktas, kad A. Ribnikovas savo veiksmus dėl tariamos ministro J. Narkevičiaus korupcijos viešinimo konsultavo su prezidento Gitano Nausėdos Nacionalinio saugumo grupės patarėju Dariumi Kuliešiumi. Prezidentūra trečiadienį patvirtino šį faktą.

„Pirminį straipsnio pavadinimą „Kovai su Narkevičiumi Ribnikovas pasirinko buvusį studentą prezidentūroje“ galima perfrazuoti kitaip: „Kovai su Narkevičiumi prezidentūra pasirinko Ribnikovą“, - pareiškė Z. Jedinskij.

Ryšys tarp Okinčico, Prezidento patarėjų ir Ribnikovo akivaizdžiai matosi

Z. Jedinskio nuomone, viso reikalo kontekste verta paminėti dar vieną asmenį iš LR Prezidento artimos aplinkos - Jaroslavą Neverovičių, giminystės ryšiais susijusį su signataru Česlavu Okinčicu. Apie pastarąjį per spaudos konferenciją daug svarbių faktų pateikė 2018 m. kitas signataras - Zigmas Vaišvila.

Žurnalistai paklausė Zigmą Vaišvilą, ar yra žinoma, kas išnešė ar nuslėpė KGB dokumentus su bendradarbių pavardėmis. Signataras atsakė, kad 1991 vadovavo komisijai, kuri perėminėjo ir inventorizavo KGB padalinio Lietuvoje dokumentus. Jam nebūnant Lietuvoje (buvo išvykęs į dviejų savaičių komandiruotę užsienyje), KGB rūmus Vilniuje saugojęs ARAS buvo be jo žinios pakeistas į Panevėžio „Geležinį Vilką“ ir „aibė dokumentų buvo išvežti nežinoma kryptimi.“ „Galiu pasakyti, kad buvo aibė nesusipratimų. Tai ne tik šitas išvežimas, bet ir a.a. Balio Gajausko vadovaujama Aukščiausios Tarybos komisija. Jos nariai taip pat išnešinėjo dokumentus ir aš pats atiminėjau tuos dokumentus pagal signalus, lydimas apsaugos, iš komisijos narių“, – sakė Zigmas Vaišvila. Buvęs VSD vadas pridūrė, kad atiminėjo dokumentus ir iš lenkų tautybės, ir iš lietuvių tautybės komisijos narių. Paklaustas apie konkrečias pavardes, signataras atsakė: „Lenkų tautybės, man atrodo, kad gal vienintelis buvo Balio Gajausko komisijoje toks narys. Reikia pasikelti sąrašą ir pasižiūrėti“.

Kaip rodo Seimo archyvo dokumentai, vienintelis lenkas Aukščiausiosios Tarybos komisijoje, tiriančioje Sovietų Sąjungos KGB veiklą Lietuvoje, buvo Česlav Okinčic, radijo stoties „Znad Wilii“ savininkas.

„Ryšys tarp buvusio signataro Česlavo Okinčico, Jaroslavo Neverovičiaus ir Aleksandro Ribnikovo akivaizdžiai matosi“, – konstatavo Z. Jedinskij.

Algimantas Urbonas duomenų neturėjo, tačiau pažymą Okinčicui išdavė?

Parlamentaras priminė, kad, paskelbus šią informaciją, Č. Okinčic kreipėsi į Liustracijos komisijos pirmininką Algimantą Urboną, prašydamas patvirtinti arba paneigti faktą, kad jis bendradarbiavo su KGB. Pridūrė, kad Č. Okinčicui buvo pateiktas „atsakymas“, kad komisija neturi duomenų apie jo slaptą bendradarbiavimą su buvusia SSRS KGB.

Raštą su minėta informacija signataras gavo 2018 m. liepos 12 d. Šį atsakymą Č. Okinčic paskelbė žiniasklaidoje, visiems bandydamas įrodyti, kad jis nebendradarbiavo su buvusios SSRS struktūromis. Problema ta, kad visa įslaptinta informacija dar 2011 m. buvo perduota Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrui.

„Ar Č. Okinčic nežinojo, kad Liustracijos komisija šių dokumentų jau nebeturi, bet vis tiek kreipėsi į įstaigą? Tai tas pats, jeigu žmogus kreipiasi dėl pažymos apie psichinės sveikatos būklę ne pas psichiatrą, o odontologą“, - komentavo Z. Jedinskij. „Liustracijos komisijos pirmininkas nemelavo pareiškęs, kad neturi tų duomenų. Jis tikrai jų neturėjo“, - konstatavo.

Šiuo klausimu parlamentaras kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido centro tyrimo direktorę B. Burauskaitę. Centro vadovė, paklausta, ar yra galimybė išduoti pažymą apie bendradarbiavimą ar nebendradarbiavimą su SSRS tarnybomis, atsakė, kad tokios galimybės nėra. Ji pranešė, kad egzistuoja tik dvi galimybės paviešinti informaciją apie buvusį įslaptintą SSRS agentą, t.y. jei asmuo, siekiantis būti išrinktas Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose, nepažymi anketoje, kad bendradarbiavo su buvusio SSRS specialiosiomis tarnybomis, Liustracijos komisija privalo paviešinti tokią informaciją, o VRK išbraukti šį asmenį iš kandidatų sąrašo. Kitas variantas – kai asmuo pats nori prisipažinti.

„Jokios pažymos niekas niekam neišduos“, - pareiškė B. Burauskaitė.

„Tad nežinau, kam yra skirti tie Okinčico raštai, kas tuo patikės. Bet taip daro signataras, kuris galimai ir patys bendradarbiavo su tomis struktūromis“, - apibendrino parlamentaras Z. Jedinskij.

LRT su KGB virusu

Baigdamas, parlamentaras iškėlė dar vieną temą: taip vadinamą LRT tyrimą dėl ministro Narkevičiaus.

„Žiūrint į tą visą pluoštą dokumentų, informacijos, darytina išvada, kad galbūt LRT tas KGB virusas, tie seni failai irgi traukiami“, - nurodė.

„Tiesiog neįsivaizduoju, kaip galima apie Seimo narį, apie ministrą taip ciniškai skleisti gryną melą. Ir tas melas buvo paskleistas ne vieną kartą“, - pasipiktinimo neslėpė Z. Jedinskij.

Parlamentaras priminė vieną iš LRT skleidžiamų melagingų naujienų, neva J. Narkevič išasfaltavo jam kelią. Kitą dieną TV3 reportaže visos melagystės buvo paneigtos. Z. Jedinskij kreipėsi į Žurnalistų etikos komisiją, reikalaudamas pašalinti melagingus pranešimus apie jį, tačiau iki šiol, nors jau praėjo 2 mėnesiai, nesulaukė jį tenkinančio atsakymo. Kai Seimo narys kreipėsi į komisiją pakartotinai, ji atsakė turinti daug darbo. Galutinis terminas nukeltas į birželio pabaigą.

„Gerbiamieji, tam tyrimui pakanka 15 sekundžių. Tiesiog pasižiūrėti į tuos dokumentus, kur juodu ant balto yra parašyta, kas užasfaltavo šitą keliuką. Taigi darytina išvada, kad turbūt tas virusas kagėbistų - tie seni failai – traukiami ir bus dar traukiami iki tol, kol tas sąrašas nebus paviešintas“, – įsitikinęs Seimo narys.

„Galiu pasakyti, kad Lietuvoje yra tikrų žurnalistų, kurie yra sąžiningi, pvz.,TV3 žurnalistai, kurie parengė reportažą sąžiningai ir be melo“, - konferenciją baigė parlamentaras Z. Jedinskij.