„Seime, svarstant mūsų frakcijos siūlomą bankų apmokestinimo įstatymą, padaryta pertrauka. Faktiškai jis yra padėtas į stalčių“, - apgailestavo politikas.

Seimo narys nurodė, kad pagrindinis LLRA-KŠS projekto dėl bankų apmokestinimo pliusas yra tai, kad, pagal pirminius paskaičiavimus, į biudžetą įplauks trigubai daugiau lėšų nei padidinus bankams pelno mokestį. Antra priežastis, kaip pažymėjo parlamentaras, yra tai, kad pelno mokesčio galima išvengti. „Tai įrodė Lietuvoje veikiantys Skandinavijos komercinių bankų filialai“, - pabrėžė Z. Jedinskij ir pacitavo "Respublikoje" skelbtą straipsnį šita tema:

„Sunku patikėti, tačiau komerciniai bankai už 2011 m. pelno mokesčio sumokėjo vos apie 11 mln. litų, nors uždirbo 1,1 mlrd. litų. Įtariama ir įdomi schema: Lietuvoje veikiantys bankai milžiniškomis palūkanomis skolinasi pinigus iš pirminių, paskui moka jiems palūkanas, kad išvengtų pelno mokesčio. (...) realiai valstybei nuo pelno nubyrėjo vos 1 proc., nors pelno mokesčio tarifas - 15 proc.

Didžiausias paradoksas, kad du didžiausi Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai - SEB ir „Swedbank“ - kartu sudėjus sumokėjo... 3 tūkst. litų pelno mokesčio. Net mažesnę nei vidutinę algą uždirbantis Lietuvos gyventojas pajamų mokesčio sumokėjo daugiau nei du milžiniški bankai“.

(...) Pelną mažina dirbtinai. Bankai įvairiai veikia. Dažnai perka naują techniką, taip mažindami pelną ir išvengdami mokesčių, nes perkant taikomas nulinis tarifas. Buvo kuriozų, kai ne tik bankai, bet ir kiti ūkio subjektai, turintys nulinį tarifą investicijoms, įmonių sąskaita pirko butus, mašinas, kuriomis savininkai važinėjosi, baldus savininkams ir t.t. O valstybė tada negauna nė cento. Gudraujama, nors pelno mokesčio tarifas pas mus nedidelis, tik 15 proc.“

„Žinoma, geriau šis įstatymas negu nieko, bet šis projektas yra arčiau nieko“
Parlamentaras nurodė skeptiškai vertinantis pelno mokesčio didinimo bankams idėją. „Žinoma, geriau šis įstatymas negu nieko, bet šis projektas yra arčiau nieko“, - pašmaikštavo Z. Jedinskij. Pirminis projektas, kaip pranešė Z. Jedinskij, numatė padidinti bankų pelno apmokestinimą nuo 15 iki 22 proc., tačiau dabar siūloma jį didinti tik 5 proc. „Tie kiti procentai dingo kažkur pakeliui einant į posėdžių salę“, - sau būdingu būdu ironizavo parlamentaras.

Seimo nario nuomone, už viso to ir už LLRA-KŠŠ pasiūlymo dėl bankų apmokestinimo projekto, kurį jis vadina "tobulu ir aktualiu“, stabdymo stovi konservatorių atstovaujami lobistai. „Ir jie veikia labai stipriai“, - vertina Z. Jedinskij. Žmonių gąsdinimu, klaidinimu ir šantažu Seimo narys vadina savo ruožtu opozicijos teiginius, neva bankų apmokestinimas neigiamai atsilieps bankų klientams.

„Mūsų šalyje vyksta kova dėl socialinio teisingumo“
„Mūsų šalyje vyksta kova dėl socialinio teisingumo“, - taip paskutinius įvykius Seime vertina LLRA-KŠS pirmininkas, Europos Parlamento narys Valdemar Tomaševski. „Lliekame prie savo pasiūlymų ir darysime viską, kad jie būtų priimti“, - patikino LLRA-KŠS lyderis. Lietuva, anot politiko, privalo apmokestinti bankus – taikydama tokius mokesčius įvedusios 21 Europos šalies gerąją praktiką.

„Žiniasklaidoje šia tema pasakyta labai daug netiesos, pasirodo netgi dezinformacijos. Ta dezinformacija yra skleidžiama ir tam tikrų žurnalistų“, - apgailestavo politikas ir pateikė vieną iš paskutinių laidų, kurioje dalyvavo.

„Penktadienį, berods, dalyvavau laidoje „Dienos tema“ su Rita Miliūte, kuri net tris ar keturis kartus pakartojo, kad banko aktyvai arba, kitaip tariant, turtas yra apmokestintas tik 3 šalyse: Vengrijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Tačiau tikrovė yra kitokia. Taip, Lenkijoje ir Vengrijoje toks mokestis yra įvestas, Rumunijoje yra mišrus sprendimas. Ten, jei EURIBOR palūkanos neviršija 2 proc., šis mokestis nėra apskritai taikomas. O dar 4 šalyse yra toks mokestis: Graikijoje, Suomijoje, Slovėnijoje, Prancūzijoje. 13 šalių įvedė pasyvų mokestį. Tose šalyse apmokestinimas yra mišrus. Tai yra faktai. Oficiali informacija. Tenka tik apgailestauti, kad dar kartą turime paneigti šią neteisingą informaciją“, - pareiškė V. Tomaševski.

Politikas priminė, kokios šalys įvedė minėtą mokestį: „Lenkija taiko 0,44 proc. aktyvų apmokestinimą per metus. Mes dabar siūlome mažesnį – 0,3 proc., nors ir tam yra tam tikras pasipriešinimas. Vengrijoje yra 0,15 proc., Suomijoje 0,125 proc., Graikijoje yra pats didžiausias mokestis - 0,6 proc. - įvestas dar 1975 metais, Slovėnijoje 0,01 proc., Prancūzijoje – 0,222 proc.“ ir nurodė, kad 15 šalių taiko pasyvų arba mišrų bankų apmokestinimą, o pelno mokestis galioja visose šalyse. „Pas mus jis kažkodėl buvo mažas, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis: Estijoje -20 proc., Latvijoje – 20 proc., Lenkijoje – 19 proc.“, – pranešė LLRA-KŠS lyderis.

„Bet pagrindinė žinia yra ta, kad pelno mokestis yra praktiškai visose valstybėse ir dar 21 valstybė turi banko mokestį, kuriam labai aršiai priešinasi mūsų opozicija – konservatoriai ir liberalai ir, aišku, patys bankai.

Bankų atstovus galima suprasti – jie nenori naujo mokesčio. Jo nebuvo, tad jie atlieka tam tikrą darbą, bet ypač sunku suprasti konservatorius, kurie priešinasi tam, kad šis mokestis būtų įvestas kaip ir praktiškai visose kitose valstybėse“, - aiškino politikas.

„Juk gautume daugiau įplaukų į biudžetą, didėtų vaiko pinigai, nereikėtų įvesti kitų mokesčių. Šiandien buvo diskutuojama apie taršos mokestį, kuriam nepritariame ir manome, kad reikia ieškoti rezervų banko mokesčiuose ir kituose sprendimuose. O konservatoriai 2 mėnesius  labai priešinosi banko mokesčio įvedimui mūsų šalyje“, - politikos užkulisius aiškino V. Tomaševski.

„Bankų apmokestinimui labai priešinasi opozicija, konservatoriai ir liberalai bei, žinoma, patys bankai“, - apie sunkumus Seime pasakojo V. Tomaševski ir pridūrė: "Du mėnesius konservatoriai blokavo mūsų pasiūlymą, o dabar žmonėms siunčia visai kitą žinutę: kad bankus apmokestinti reikia. Mykolas Majauskas pats prisipažino, kad „bankai Lietuvoje gyvena kaip rojuje“.

"Pelno mokestis didės 5 proc., tačiau realios naudos iš to nebus, kadangi bankai sugeba nerodyti viso pelno“, - perspėja politikas. „Su 5 proc. padidinimu sutinka, o mūsų siūlomam 0,3 proc. padidinimui priešinasi“, - apgailestavo V. Tomaševski. „Tikiuosi, kad dabar žmonės supras, apie ką mes kalbame. Supras, kad, priėmus mūsų siūlymą, įplaukos į biudžetą padidėtų trigubai ar netgi keturgubai ir priartintų mūsų bankų apmokestinimo sistemą prie europinės praktikos“, - komentavo LLRA-KŠS pirmininkas.

„Bankų įkainiai Lietuvoje yra milžiniški“, - apgailestavo politikas (palyginimus pateikiame žemiau – aut. past.). „Turime daryti įtaką bankams, kad jie mažintų įkainius, kurie, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, yra Lietuvoje milžiniški“. 

„Darysime viską, kas šis mokestis būtų įvestas“, - ryžto neslėpė V. Tomaševski, apgailestaudamas, kad liberalai kartu su konservatoriais kol kas šį pasiūlymą Seime užblokavo.

Geriausias biudžetas
Šiuo metu Seime svarstomą kitų metų valstybės biudžetą politikas vadina geriausiu biudžetu nuo pat Nepriklausomybės pradžios.

„Sutinku, kad padidinimo nepakanka. Mūsų žmonės gyvena prastai. Tačiau tendencija yra gera“, - optimizmą išlaiko politikas, nurodydamas, kad 2020 m. senatvės pensijos didės apie 10 proc. arba 30 EUR. Rugsėjį jos augs dar 3,5 EUR. Didės ir minimalus atlyginimas: 55 EUR bruto ir 41 EUR neto.

„Tai yra augimas daugiau nei 10 proc. To niekad nebuvo. Suprantame, kad to nepakanka, tačiau socialine prasme tai geriausias biudžetas per visą mūsų Nepriklausomybės laikotarpį“, - vertino V. Tomaševski ir apgailestavo, kad tokiam socialiai orientuotam biudžetui labiausiai priešinasi konservatoriai. „Biudžetas bus priimtas bet kokiu atveju“, - ryžtingai pareiškė.

Politikas nurodė, kad, nors, kaip prognozuojama, Lietuvos ekonomikos augimas kitąmet lėtės 2,5 proc., tačiau minimalus atlyginimas ir pensijos augs apie 10 proc., atlyginimai vidutiniškai padidės apie 7 proc., o kai kurių grupių, pvz., mokytojų – apie 10 proc. Senjorai turės nemokamus vaistus, didės vaiko pinigai.

"Atėjome daryti reikalingus sprendimus"
„Tai yra faktai. Atėjome į valdančiąją daugumą, kad darytume reikalingus sprendimus, kad mūsų žmonių pajamos augtų. Net lėtėjant ekonomikos augimui, dauguma rado atsargų ir padidins žmonių pajamas“, - aiškino. Politikas apgailestavo, kad jei konservatoriai neblokuotų LLRA-KŠS pasiūlymo apmokestinti bankus, gyventojų pajamos augtų dar sparčiau.

Politikas pažymėjo, kad žiniasklaidoje skleidžiama daug dezinformacijos apie LLRA-KŠS. „Stipriai priešinamės dezinformacijai, o savo darbus nušviesime per spaudos konferencijas. Jei mūsų žinutės žiniasklaidoje bus blokuojamos, rasime būdų, kad žmones jos vis tiek pasiektų. Mums tikrai pakaks ryžto ir drąsos, kad socialinis teisingumas mūsų šalyje būtų įvestas“, - patikino V. Tomaševski.