Pirmoji klausimą uždavė studentė Iveta: Kodėl pagrinde yra kalbama apie vieną socialinę grupę – senjorus ir jų gerbūvį, o  kitos socialinės grupės užmirštamos? Galbūt jos yra mažiau svarbios valstybei?

Dauguma kandidatų sutiko, kad reikia rūpintis visais piliečiais, tačiau bemaž visi savo dėmesį skyrė jaunimo problemoms. Kaip pažymėjo Z.Balčytis, Lietuvos gyventojų pajamos, ypač jaunimo, yra labai žemos, todėl jis pasisako už socialiai atsakinga valstybę – reikia didinti algas, reikia, kad būtų didinama gamyba.

Artūras Zuokas akcentavo būsto problemą. Jaunimas pats neišgali nusipirkti būsto, o jei nori gauti tam paskolą, vėl susiduria su dideliais sunkumais. Zuokas siūlė remtis Vokietijos patirtimi, kur jauni žmonės gali pasinaudoti ilgalaikio nuomojamo būsto programa – nuomotis ir gyventi bute tiek, kiek nori, nors ir visą gyvenimą

Artūras Paulauskas pažymėjo, kad šiuo metu aukštąsias švietimo įstaigas baigę žmonės susiduria su įsidarbinimo sunkumais. Todėl siūlė darbdaviams, priėmusiems į darbą jaunus specialistus, taikyti mokesčių lengvatas.

Dalia Grybauskaitė atkreipė dėmesį į didelį jaunimo nedarbo lygį ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.  Ji pažymėjo, kad yra kuriami specialūs fondai jaunimo nedarbo problemoms spręsti. Prezidentė ragino jaunimą būti aktyvesniais rinkimuose, kadangi tik tada, kai pats išrenki politikus, gali reikalauti, kad šie neužmirštų rinkėjų problemų.

Bronis Ropė siūlė rūpintis mažiausiai uždirbančiais žmonėmis. Nagliui Puteikiui buvo protu nesuvokiama, kad Lietuvoje veši skurdas tarp dirbančių žmonių. Jis taip pat atkreipė dėmesį į vis didėjantį atotrūkį tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių žmonių. Dar N.Puteikis pabrėžė būtinybę įvesti progresinius mokesčius, kurie, jo manymu, taptų solidarumo mokesčiu.  Už progresinius mokesčius taip pat pasisakė Valdemar Tomaševski. Politikas patikino, kad labai svarbu remti jaunas šeimas. Jis taip pat apeliavo į jaunimą, primindamas, kad būtina gerbti savo tėvus ir vyresnius žmones. Kandidatas siūlė dėmesį skirti visoms socialinėms grupėms, vengiant kiršinimo ir supriešinimo.  

Rūtos klausimas: Kaip kovoti su nepotizmu bei korupcija?

Beveik visi kandidatai pasisakė už skaidrumą ir kovos su korupciją informacijos viešinimą.

N.Puteikis teigė, kad, vos atgavus nepriklausomybę, Lietuvos valdžia pradėjo naikinti demokratijos elementus, nes likvidavo seniūnijų tarybas. Tokiu būdu Lietuva liko vienintele šalimi Europoje, kur maža bendruomenė negali turėti savo tarybos. Puteikio nuomone, mažojoje taryboje kiekvienas yra kaip ant delno, todėl lengva kovoti su tabako gaminių, alkoholio kontrabandą, t.y. kontroliuoti. Jis taip pat priminė keletą valdžios korupcijos skandalų, kada asmenys, atskleidę tam tikras aferas, buvo atleidžiami.

D.Grybauskaitė pasakė, kad kovą su korupcija pradėjo nuo teismų - įvedant rotaciją, atrankas ir konkursus.

Pasisakydamas už skaidrumą, V. Tomaševski siūlė priimti visuotinę turto ir pajamų deklaraciją. „Tai privalo daryti ne tik politikai ir valstybės tarnautojai, bet visi Lietuvos piliečiai, tam, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo. Reikia likviduoti korupcijos bylų senaties terminą“, – sakė LLRA pirmininkas, pasiūlęs kovą su korupcija pradėti nuo savęs, be to, nepamiršti vadovautis krikščioniškomis vertybėmis.

A.Zuoko manymu, kovoje su nepotizmu turi padėti viešumas ir visos informacijos, susijusios su valstybinėmis institucijomis, viešinimas internetinėje erdvėje.

Pasak A.Paulausko, korupcija Lietuvoje - visuotinė. Kovojant su šiuo reiškiniu, jo manymu, efektyvi būtų aktyvi visuomeninė veikla. Jis taip pat pridūrė, kad Vakaruose visuomenės atstovai kontroliuoja Europos Sąjungos lėšų naudojimą. Darbo partijos atstovas išreiškė nuomonę, kad Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šiuo metu yra nustekenta.

Z.Balčytis pažymėjo, kad Lietuvoje iki šiol informatoriai neturi teisinės apsaugos, todėl žmonės bijo informuoti apie korupcijos atvejus.

Kaip Lietuvoje išlaikyti kvalifikuotą darbo jėgą?

A. Paulauskas akcentavo, kad šiuo metu šalyje tvyro paradoksali situacija -  nedarbingumo lygis aukštas, tačiau trūksta tam tikrų profesijų kvalifikuotų darbuotojų.  Kandidatas sakė manąs, kad reikia įvesti tam tikrus pakeitimus į švietimo sistemą, investuoti į švietimą, kurti naujas darbo vietas ir keisti mokesčių sistemą.

Z.Balčytis pažymėjo, kad reikia peržiūrėti strateginius šalies klausimus, ypatingą dėmesį skiriant klausimams, susijusiems su gamybos apimčių didinimu.

Pasak B.Ropės, įmonės privalo dalintis pelnu su savo darbuotojais. „ Tai, kad įmonė uždirba pinigus, yra ne tik vadovo, bet ir viso kolektyvo nuopelnas“, – sakė Ignalinos meras, pasisakęs už progresinių mokesčių būtinumą.

N.Puteikis pirmiausia išlygintų atlyginimų dydį tarp vienodo išsilavinimo specialistų. Jis pasitelkė Skandinavijos šalių pavyzdį, kuriose prezidento ar aukšto rango funkcionieriaus ir bibliotekininko ar slaugytojos atlyginimai skiriasi vos keletą kartų, tuo tarpu Lietuvoje – kelis šimtus.

V.Tomaševski siūlė sukurti tinkamas sąlygas emigrantams, kad šie grįžtų dirbti į Lietuvą. „Reikia stiprinti profesinį mokymą bei profesines mokyklas. Dabar, deja, kai kurios įstaigos neišgali net remonto pasidaryti“, – sakė europarlamentaras. Jis taip pat norėtų, kad absolventai privalėtų keletą metų dirbti valstybės naudai, nes šalis nemažai investuoja į jaunimo švietimą.

Kokiomis priemonėmis būtų galima skatinti pilietiškumą?
 V.Tomaševski pažymėjo, kad geras pavyzdys yra sektinas ir ragino skatinant pilietiškumą pradėti nuo savęs. Kandidatas pažymėjo, kad ugdant  jaunosios kartos pilietiškumą krikščioniškomis vertybėmis „reikia gerbti savo tėvą ir motiną, o tuo pačiu ir valstybę, negalima vogti, geisti svetimo turto. Viskas yra parašyta. Turime savo vaikus ir jaunimą mokyti religijos.“

A.Paulauskas pasakė, kad kiekvienas pilietis privalo būti aktyvus. Konstitucija leidžia piliečiams inicijuoti įstatymus, išreikšti savo nuomonę, todėl jis nesupranta, kodėl visuomeninės iniciatyvos yra valdžios neigiamai vertinamos. Darbo partijos kandidatas  mano, kad valdžia turi atsižvelgti į visuomenės pasiūlymus, tuo pačiu kandidatas priekaištavo dabartinei šalies prezidentei, kad pastaroji elgiasi kaip monarchas. Buvęs prokuroras nesupranta, kodėl į šalies vadovę reikia kreiptis „Ekscelencija“.

A.Zuokas, būdamas prezidentu, susitiktų su žmonėmis. „Prezidento rūmai yra dideli, tačiau, deja, tušti. Bučiau puikiu pavyzdžiu, kad prezidentas yra šalia jūsų“, –sakė Zuokas.

Pirmasis Prezidento rinkimų turas vyks gegužės 11 dieną, nuo 8 iki 22 valandos.