„Kokie yra trūkumai ir ką reikėtų keisti užsienio politikoje?“, – nuskambėjo pirmasis laidos vedėjo Edmundo Jakilaičio klausimas, skirtas dabartinei prezidentei Daliai Grybauskaitei.

Šalies vadovė sakė, kad karinis, energetinis ir kibernetinis saugumas turėtų būti plėtojami toliau. Jos nuomone, turėtume sutelkti dėmesį į bendradarbiavimą su NATO ir artimiausiais kaimynais.

Pasak Artūro Paulausko, Darbo partijos kandidato į prezidentus, užsienio politikos nėra arba ji yra labai chaotiška: „Tai mes glėbesčiuojamės su A. Lukašenka, išduodame (Baltarusijos – red.) opoziciją, tai bandome suartėti su V. Putinu, tai pasitaikius progai, kritikuojame NATO kariuomenės buvimą Libijoje, tuo blogindami santykius su JAV.“

Baigdamas A. Paulauskas pridūrė, kad šalies Krašto apsaugos ministerija yra prasčiausiai finansuojama Europoje.

Socialdemokratų kandidatas Zigmantas Balčytis pabrėžė aukščiausio lygio valdžios komandinio darbo trūkumą užsienio politikoje. Jo nuomone, visų pirma, reikia atkurti gerus santykius su Lenkija.

Kandidatas į prezidentus Artūras Zuokas pareiškė, kad jis niekada nepozuotų nuotraukai su kulkosvaidžiu, kaip tai kažkada darė D.Grybauskaitė, kadangi paprastiems rusams tai atrodo kaip grėsmė.

Kandidatas į prezidentus Bronius Ropė pasakė, kad prezidentas turėtų vienodai  traktuoti ir Rytus, ir Vakarus ir kad „ilgai mes tarnavome dujoms“.
„Pagrindiniai mūsų užsienio politikos trūkumai: stabilumo, nuoseklumo stoka, blogi santykiai su beveik visais kaimynais“, – sakė kandidatas į prezidentus Valdemar Tomaševski. Jis pabrėžė, kad įtempti santykiai su kaimynais neigiamai paveikė šalies ekonomiką, materialinį gyventojų lygį, o pagrindinis užsienio politikos tikslas turėtų būti mūsų piliečių gerovė.

Atsakydami į antrą klausimą, ar Rusija kelia grėsmę Lietuvos saugumui, beveik visi kandidatai buvo vieningi – Rusija, kaip rodo pastarojo meto įvykiai Kryme, nėra demokratiška šalis. Tik V. Tomaševski pasakė, kad jis nemato realios grėsmės iš Rusijos pusės, nes Lietuva, jo manymu, kartais pati provokuoja kaimyną.

Trečiasis klausimas: „Ar jūs remiate didesnį JAV buvimą Baltijos šalyse?“ A. Paulauskas pasisakė už didesnį Jungtinių Valstijų buvimą, nes tai padeda stiprinti regiono saugumą. Jis piktinosi dėl kuklaus Lietuvos kariuomenės  finansavimo. „Mes esame NATO šalių gale ir išleidžiame kariuomenei tik 0,77 proc. BVP“, – pasakė A. Paulauskas.

Dabartinės prezidentės nuomone, jos kadencijos metu Lietuva įgijo realius NATO gynybos planus.

A. Zuokas pareiškė, kad šie planai pradėti kurti dar 2006 metais. Tuo tarpu gynybos finansavimas sumažėjo  po planų patvirtinimo. Prezidentės kritiką tęsė ir N.Puteikis: „Prezidentas yra šalies ginkluotųjų pajėgų vadas, bet Lietuva pastaraisiais metais buvo stipriai nuginkluota.“ B.Ropė pabrėžė, kad NATO yra svarbus mūsų saugumo garantas. Jis taip pat pažymėjo civilinės gynybos svarbą šalyje. Z. Balčytis akcentavo, kad NATO, ypač JAV sąjungininkai, užtikrina mūsų saugumą.

V. Tomaševski sutiko su kitų kandidatų nuomone, kad, esant NATO nare, mums niekas negresia. Tačiau jis pabrėžė, kad didesnė grėsmė slypi šalies viduje, nes jei žmonės nėra patenkinti valdžia, gali kilti problemų. Todėl, jo nuomone, reikia daugiau dėmesio skirti vidaus politikai.

„Ar Lietuva turi stiprinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, net tuo atveju, kai energijos kainos didėja?“ – toks buvo ketvirtasis klausimas, į kurį  turėjo atsakyti kandidatai į prezidentus. V. Tomševski pažymėjo, kad mes turime didinti šalies energetinę nepriklausomybę ir, siekiant užtikrinti bendrą energetinį saugumą, kreiptis į savo partnerius. Jis taip pat pabrėžė, kad svarbu tęsti dialogą su Rusija, kaip tai padarė Vokietija. Taip pat akcentavo energetikos vidaus išteklių, pavyzdžiui, biokuro, naudojimo reikšmę. B.Ropė sakė, kad biokuras yra tris kartus pigesnis nei dujos.

Balčytis pasakė, kad energetinė nepriklausomybė yra ne tik ekonominė nauda, bet ir nacionalinio saugumo klausimas.

Atsakydamas į penktąjį klausimą, kaip reikia didinti Lietuvos kariuomenės galią, B. Ropė pareiškė, kad, būdamas prezidentu, pratyboms šauktų kuo daugiau kareivių. Jis pabrėžė, kad Lietuva stokoja mobilizacijos procedūros. A. Zuokas pabrėžė, kad būtina įvertinti Lietuvos kariuomenės galią  ir jos galimybes: „Mes taip pat turime nuspręsti, kokia kariuomenė mums reikalinga: profesionali ar šauktinė.“

„Akivaizdu, kad informacinės technologijos ir karo metodai keičiasi labai greitai, kas 2-3 metus. Todėl turime suprasti, kad kariuomenė privalo būti profesionali“, – sakė Z. Balčytis. Jis taip pat pabrėžė, kad Šaulių Sąjunga turėtų labiau integruotis į šalies gynybą.

V. Tomaševski pažymėjo, kad, jei Lietuva yra įsipareigojusi skirti 2 proc. biudžeto lėšų kariuomenei  finansuoti, tai turėtų efektyviau išleisti šiuos pinigus. Jo nuomone, mes turėtume vystyti karo pramonę,  tokiu būdu kurti darbo vietas.

Kitas klausimas buvo apie Lietuvos santykius su Lenkija. Visi kandidatai į prezidentus buvo vieningi šiuo klausimu. B. Ropė sakė, kad kitų tautybių gyventojams Lietuvoje turi būti sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kad jie jaustųsi lygiateisiai Lietuvos valstybės piliečiai. Kiti kandidatai dėl šios problemos apkaltino D.Grybauskaitę už tai, kad sugadino tokius svarbius santykius su šalimi prie Vyslos. Dabartinė prezidentė, atsakydama  į kaltinimus,  pareiškė, kad jos santykiai su Lenkijos prezidentu ir jo šeima yra geri. „Saugumas yra mūsų bendras interesas, neatsižvelgiant į ankstesnius santykius“, – sakė valstybės vadovė.

V. Tomaševski mato dvi pagrindines įtemptų Lenkijos ir Lietuvos santykių priežastis. Jo nuomone, dėl  blogų santykių ypač kalti konservatoriai . „Konservatoriai negali pasigirti jokiais ekonominiais laimėjimais, tik mažino pensijas ir pašalpas, taigi siekdami sutelkti savo elektoratą, jie eskaluoja  tautines problemas“, – sakė LLRA lyderis. Dar kita problema ta, kad Lietuva yra pasirašiusi daug susitarimų (pvz., Konvencijų, susijusių su tautinių mažumų teisių apsauga), bet jų neįgyvendina.

Paklaustas, ar būdamas prezidentu pasirašys Tautinių mažumų įstatymą (šiuo metu rengiami du įstatymai), Z. Balčytis pasakė „taip“ , nes jis svarbus  ne tik tautinėms mažumoms, bet ir Lietuvos merginoms, ištekėjusioms už užsieniečių. B. Ropė, A. Zuokas ir A. Paulauskas pareiškė, kad pasirašys, pasisakydami už  originalių pavardžių rašybą pirmajame paso puslapyje. Tačiau N. Puteikis laikėsi nuomonės, kad originalią  pavardžių rašybą reikia leisti kituose paso puslapiuose. D.Grybauskaitė konstatavo, kad įstatymas turėtų pereiti per lietuvių kalbos komisijos filtrą, kaip nusprendė Konstitucinis Teismas.

V. Tomaševski pabrėžė, jog leisti originalią pavardžių rašybą yra žmogaus teisių klausimas.

Debatų pabaigoje laidos vedėjas paprašė pristatyti savo šalį užsienio investuotojams.

V. Tomaševski pabrėžė, kad didžiulis Lietuvos potencialas yra gerai išsilavinę, temperamentingi, ramūs, puoselėjantys krikščioniškąsias vertybes žmonės, todėl čia verta investuoti. A. Zuokas sakė, kad lietuviai yra darbštūs kaip vokiečiai, o pramogauja kaip italai. Dabartinė prezidentė pabrėžė, kad Lietuva yra novatoriška ir drąsi valstybė. Z. Balčytis kaip gerąsias mūsų gyventojų savybes paminėjo jaunimo išsilavinimą ir ambicingumą. Jis pažymėjo, kad valstybė remia verslumą.

B. Ropė pasakė, kad per valstybės decentralizaciją verslą galima bus vystyti ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir šalies regionuose. N. Puteikis, pristatydamas Lietuvą, buvo pesimistiškesnis: „Norėčiau, kad Lietuva būtų nepriklausoma valstybė, kur politikai nesityčioja iš žmonių. Investuotojai neinvestuos šalyse, kurių bendruomenė yra konfliktuojanti ir susipykusi“, – sakė kandidatas į prezidentus. „Pas mus ydinga mokesčių sistema, biurokratija ir korupcija“, – taip pristatė savo šalį A. Paulauskas.

Paskutiniai kandidatų į prezidentus debatai vyks gegužės 9 d. 19.00 val. LRT studijoje.