Ar kandidatai į prezidentus skirtų Darbo partijos narius ministrais?
Pirmasis klausimas buvo susijęs su Darbo partija, kurios atžvilgiu šiuo metu Apeliaciniame teisme yra nagrinėjama vadinamoji „juodosios buhalterijos“ byla. Kiekvieno kandidato buvo klausiama, ar, jei taptų prezidentu, skirtų ministrais „Darbo partijos“ narius.

Dauguma kandidatų teigė, kad šioje situacijoje reikia atskirti partiją ir jos narius – juk kaltinama ne visa politinė grupė, o tik kai kurie jos atstovai. Darbo partijos kandidatas Artūras Paulauskas pažymėjo, kad, kol vyksta teismo procesas, galioja nekaltumo prezumpcija. Tuo tarpu Artūras Zuokas laikėsi nuomonės, jog kai kurie „darbiečiai“ bando vilkinti teismo procesą.

LLRA lyderis Valdemar Tomaševski pabrėžė, kad negalima taikyti kolektyvinės atsakomybės. „Manau, mes turime būti savikritiški ir žiūrėti į savo partijas ir nekaltinti kitų. Iš savo pusės norėčiau tik pasidžiaugti, kad mano vadovaujamai partijai pavyko dirbti sąžiningai, mes nebuvome niekada įsivėlę į jokius korupcijos skandalus, principingai neimdavome pinigų iš verslo struktūrų“. Politikas pabrėžė, kad ministrus reikia rinkti pagal kompetencijas.

N.Puteikis, remdamasis neįvardytomis žiniasklaidos priemonėmis,  teigė, kad „Žiniasklaidoje pilna informacijos, kad šie pinigai atsirado iš Rusijos. Rusija korumpuoja Lietuvos valstybę. (...)  Kodėl dėmesys yra nukreipiamas į neesmines detales?“ – klausė Dalios Grybauskaitės. „Sąmokslo teorijų, kurios pasirodo spaudoje, komentuoti tikrai nėra prasmės. Iki šiol vyksta teismo procesas, todėl niekas jokių detalių neturi ir komentuoti negali.“ – atrėžė Grybauskaitė.

Jei pastaruosius penkerius metus būtų ėję prezidento pareigas, ką kandidatai būtų darę kitaip?
Atsakydamas į šį klausimą, B.Ropė atkreipė dėmesį į per daug centralizuotą valdžią. Tuo tarpu A.Zuokas pasakė: „Tikrai bučiau daug ką daręs kitaip“. Tuo pačiu politikas pacitavo buvusį Lietuvos Prezidentą Valdą Adamkų, kuris viename iš savo metinių pranėšimų pabrėžė  privačią piliečių iniciatyvą.

A.Paulauskas sakė: „Lietuvoje teisingumo nėra“, tai įvardijo kaip pagrindinę Lietuvos gyventojų emigracijos priežastį. Tiek A.Paulauskas, tiek Z.Balčytis kritikavo prokuratūros reformą, ją įvardijo kaip nepavykusią. „(...)Teisėsauga privalo būti nepriklausoma. Kad nebūtų valdoma politikų. Kad nebūtų įtakojama „telefoninės teisės“. Šiandien net ne prezidentė, o jos patarėjai šitą daro. Ir svarbiausia, kad visuomenė kontroliuotų (...), kad visuomenei būtų atsiskaitoma", – sakė A.Paulauskas. Tam pritarė ir N.Puteikis, kuris pasiūlė įvesti prisiekusiųjų teismą.

V.Tomaševski, atsakydamas į klausimą, pažymėjo: „Būčiau aktyvesnis įstatymų leidyboje, pasiūlyčiau tokius sprendimus, kad nebūtų senaties termino korupcinėms byloms, kad leistų turto konfiskavimą korupcijos bylose (...) Pravesčiau liustracijos procesą ir paskelbčiau viešai visus sąrašus“.

D. Grybauskaitė, atsakydama į klausimą, pripažino, kad daug ką reikia padaryti, tačiau turime pripažinti, kad pagaliau teismai labiau atsisuko į žmogų.

Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal įkalintų asmenų skaičių
Atsakydamas į vedėjo klausimą, ką darytų, kad Lietuva nebebūtų tarp šalių, pirmaujančių pagal įkalintų asmenų skaičių, A.Zuokas pareiškė, jog teisėtvarkos sistema yra tiesiog per griežta.

B. Ropė atsakė, kad ne vieną kartą asmenys, išėję iš įkalinimo įstaigų, pareikšdavo, jog gyvenimas šalyje yra labai sunkus – todėl kartais net geriau grįžti į laisvės atėmimo įstaigas. Kandidatas ragino  gerinti visuomenės gyvenimo kokybę.

A.Paulauskas pateikė statistinius duomenis: „Šiandien Lietuvoje yra  150 tūkst. Lietuvos piliečių, nuteistų už įvairius nusikaltimus, daugiau kaip  milijonas patrauktų administracinėn atsakomybėn, reikia peržiūrėti savo baudžiamąją politiką (...) nereikia visada taikyti laisvės atėmimo bausmės".

V.Tomaševski kaip išeitį iš šios padėties mato įkalintų asmenų skaičiaus mažinimą, tuo pačiu didinant finansines bausmes, įskaitant turto konfiskavimą. Kalbant apie sunkius nusikaltimus, kandidatas pažymėjo, kad reikia didinti bausmes.

Kokiomis priemonėmis kandidatai siektų, kad darbas policijoje taptų labiau gerbiamas?
V.Tomaševski  pasisakė už atlyginimų didinimą pirmiausia tiems policininkams, kurie dirba vietovėse/teritorijose, taip pat už būtinybę įvesti tam tikrą konkurenciją, įkuriant savivaldos policiją. Dar buvo pasiūlyta tobulinti naujų kadrų paruošimo sistemą bei didinti bendradarbiavimą tarp policijos ir priešgaisrinės tarnybos. Taip būtų pasiektas didesnis finansinis efektyvumas.

A. Zuokas ir Z. Balčytis pripažino, kad policijos pareigūnai Lietuvoje uždirba per mažai. Savo ruožtu D.Grybauskaitė pastebėjo ne tik lėšų trūkumo problemą: „Reikia kalbėti ne tik apie pinigus - pirmiausia žmonės turi gerbti policininką“.

N. Puteikis eilinį kartą kritikavo Konstitucinio teismo nutarimą, kurio remiantis buvo padidintos algos Seimo nariams, teisėjams ir aukšto rango valdininkams. Kandidatas pasiūlė susieti aukščiausias pareigas valstybėje užimančių asmenų algas su mažiausias algas valstybėje gaunančiais asmenimis.

Kandidatai apie korupciją
„Kodėl, nepaisant deklaruojamos kovos su korupcija, už kyšininkavimą realia bausme nuteisiami vos keli pareigūnai? Ką reikėtų keisti?" – tokį klausimą kandidatams uždavė laidos vedėjas.

A. Zuokas siūlė keisti įstatyminę bazę,  tačiau paminėtus pareigūnų bausmės atvejus apibūdino kaip „parodomąsias akcijas". Kandidatas pasiūlė sujungi Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT).

Tuo tarpu A. Paulauskas pareiškė, kad bausmės griežtumas ne visada yra svarbiausias: „Svarbu yra bausmės neišvengiamumas, (...) bausmės dydis vaidina antraeilį vaidmenį“.

B. Ropė pažymėjo, kad kovoti pirmiausia reikia su priežastimi, o ne su padariniais. Ignalinos rajono meras teigė, jog problemą taip pat mato ir valstybinio reguliavimo nebuvime tam tikruose sektoriuose, nes tai leidžia vystytis monopolijoms.

V.Tomaševski pasisakė už visuotinę valdininkų turto ir pajamų deklaraciją bei pagrįstais atvejais taikomą  taip vadinamąją "policijos provokaciją".

Ko mus išmokė Garliavos pamoka?
D. Grybauskaitė pripažino, kad šioje istorijoje buvo  panaudota perteklinė jėga iš pareigūnų pusės bei buvo žmonių gąsdinimas. A. Paulauskas apkaltino D. Grybauskaitę, kad pastaroji „žaidė“ su Neringa Venckiene, norėdama užtikrinti sau politinį užnugarį. Politikas pridūrė, kad prezidentė turėjo galimybę nutraukti konfliktą, tačiau nieko nepadarė.

Vilniaus meras A. Zuokas konstatavo: „Iš šitos istorijos turi pasimokyti daug kas, ne tik aukščiausiojo lygio politikai“. Jis pridūrė, kad prezidentė aktyviai dalyvavo  šiame procese. Politikas pripažino, kad savivaldybės teisininkai, susiję su D.Kedžio dukros byla, skundėsi dėl daromo spaudimo iš prezidentūros patarėjų pusės.

Pasak V.Tomaševskio, šis atvejis apnuogino mūsų teismų ir teisėsaugos silpnąsias  puses. LLRA pirmininkas džiaugėsi, kad mergaitė šioje istorijoje liko gyva. Jis pareiškė, jog, mergaitės giminaičių prašomas, šią problemą iškėlė Europos Parlamente.  Kandidatas sutiko su teiginiu, kad šioje istorijoje buvo panaudotos neadekvačios priemonės.

A. Paulauskas pažymėjo, kad politikai neturi kištis į teismų ir teisėsaugos darbą. Su juo sutiko A.Zuokas.

Teismų sistemos ydos
Į vedančiojo klausimą, kokias teismų sistemos ydas mato kandidatai bei ką sieks pakeisti, Z.Balčytis pripažino, kad teismų reforma nepasiekė savo pagrindinių tikslų. Jis pažymėjo, jog teismų sistema turi įvairių problemų, tarp kurių - ir tinkamo finansavimo stoka.

N. Puteikis mano, kad didžiausia teismų sistemos problema - principingiausių pareigūnų išmetimas iš darbo, kai turėtų būti atvirkščiai - reikia atleisti nesąžiningus asmenis.

Didžiausia teismų sistemos problema A. Paulauskas įvardijo labai ilgus teismo procesus. Politikas  pasiūlė  plačiau naudoti mediaciją – jos būdu šalims siūloma išspręsti nesutarimus ne per teisminį procesą. Taip pat A.Paulauskas siūlė objektyvų teisėjų parinkimą. „Teisėjai nėra savarankiški ir nepriklausomi, jie yra bauginami“, – pareiškė kandidatas.

V.Tomaševski pasiūlė  įvykdyti liustracijos procesą. Tada, kaip pažymėjo LLRA lyderis, būtų neįmanoma šantažuoti teisėjų dėl jų praeities. „Teisėjai turi būti nepriekaištingos reputacijos“,-pabrėžė europarlamentaras.

Priešingai nei anksčiau, šį kartą debatai buvo dinamiškesni ir energingesni.

Lietuva rinks prezidentą gegužės 11-ąją. Jeigu pirmajame etape Lietuvos prezidentas nebus išrinktas, antrasis rinkimų turas, kuris, jei įvyks, sutaps su Europos Parlamento narių rinkimais gegužės 25-ąją.

Artimiausi televizijos debatai vyks kitą savaitę, gegužės 8-ąją, 19.00 val. Jų tema – Lietuvos užsienio ir saugumo politika.

• Title Title
• Title Title
• Title Title
• Title Title
• Title Title
• Title Title
• Title Title
• Title Title
• Title Title
• Title Title
• Title Title
• Title Title
• Title Title
• Title Title
• Title Title
• Title Title
• Title Title
• Title Title
• Title Title
• Title Title
• Title Title
• Title Title
• Title Title
• Title Title
• Title Title
• Title Title
•