Po dvišalio susitikimo, D. Grybauskaitė kartu su abiejų valstybių gynybos ministrais dalyvavo NATO priešakinių pajėgų bataliono vadų pasikeitimo ceremonijoje. Nuo praėjusių metų rugpjūčio kovinei grupei vadovavusį Vokietijos kariuomenės karininką pulkininką leitenantą Rene Brauną pakeitė pulkininkas leitenantas Peeras Papenbroockas.
Vokietijos vadovaujama Aljanso kovinė grupė Lietuvoje šiemet mini antrąsias metines. Pasak prezidentės, per šį sąlyginai trumpą laiką NATO batalionas nuo politinių sprendimų tapo pilnai integruota Lietuvos gynybos dalimi.
Lietuvos vadovė pabrėžė, jog šiandien NATO yra visiškai kitoks gynybinis Aljansas nei prieš 15 metų, kai į jį stojo Lietuva. Sėkmingai įgyvendinanti Velso ir Varšuvos sprendimus, parengusi regiono gynybos planus, Šiaurės Atlanto sutarties organizacija per 15 metų tapo pajėgi atremti kintančias grėsmes, atgrasyti, ginti ir užtikrinti savo teritorijos saugumą.
Prezidentės teigimu, tai ir didelis Vokietijos indėlis. Prisiėmusi atsakomybę vadovauti NATO batalionui Lietuvoje, sutelkusi 10-ies Aljanso sąjungininkių karius, Vokietija demonstruoja išskirtinę lyderystę. O šios valstybės vaidmuo visos Europos saugumui tampa nepamainomas.
D. Grybauskaitė padėkojo Vokietijai, ministrei U. von der Leyen ir kiekvienam NATO kariui, kuris padeda užtikrinti Lietuvos, regiono ir viso Aljanso saugumą. Prezidentė pabrėžė, kad Lietuvą ir Vokietiją sieja kaip niekada sėkmingas bendradarbiavimas beveik visose srityse, o intensyvūs dvišaliai kariniai ryšiai jau tapo svarbia Europos saugumo architektūros dalimi.
Nuo 2004 m. Vokietija net 10 kartų rotavosi NATO oro policijos misijoje ir saugojo Baltijos šalių oro erdvę. Ši valstybė padeda modernizuoti Lietuvos karines pajėgas ir karinę techniką. Dėl geresnio karinio sąveikavimo, kuris būtinas efektyviai krašto gynybai užtikrinti, pernai Lietuvos kariuomenės mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“, į kurios sudėtį integruotas NATO batalionas, afilijuota su Vokietijos Bundesvero divizija.
