Trys parlamentarai konservatoriai – Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir Agnė Bilotaitė – iškėlė pasiūlymą, kad nuo 2023 metų tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje 60 proc. mokymo programos būtų vykdoma lietuvių kalba.
Anot R. Tamašunienės, konservatorių siūlymas reikštų regresą kalbant apie tautinių mažumų teises. Atkreipė dėmesį, jog Europos Sąjunga nuolat pabrėžia, kad reikia gerbti tautinių mažumų teises, kultūrą ir kalbą.
„Turime gerą tautinių mažumų švietimo sistemą, kuri atitinka visus standartus. Mūsų vaikai ir taip jau nukentėjo dėl suvienodinto lietuvių kalbos egzamino, netekę vienodų starto galimybių. Nepaisant to, mūsų vaikai neblogai stoja į aukštąsias mokyklas“, – teigia parlamentarė. Pasak jos, argumentas, kad baigęs lenkų mokyklas jaunimas važiuoja studijuoti į Lenkiją, nėra teisingas, nes vis daugiau lietuvių tęsia mokslus užsienyje.
Konservatorių siūlymą Seimo LLRA-KŠS frakcijos seniūnė įvertino kaip norą pasipuikuoti tautinių mažumų klausimo sąskaita.
Lietuvos lenkų bendruomenė jau ilgus metus patiria puolimą iš Lietuvos konservatorių frakcijos pusės. Bandymo suduoti smūgį lenkų bendruomenei pastaruoju metu ši partija ėmėsi šio mėnesio pradžioje. Konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio iniciatyva aštuonių politinių partijų atstovai Vilniaus rajone išreiškė norą suvienyti savo jėgas prieš savivaldos rinkimus siekdami sudaryti realią konkurenciją ilgus metus valdžią rajone vykdančiai LLRA-KŠS. Tačiau tai nėra nauja idėja. Dar 2017 metais prieš savivaldos rinkimus tuometinis konservatorių lyderis Vytautas Landsbergis ragino lietuvius registruoti gyvenamąją vietą Vilniaus rajone, siekiant „laimėti istorinę pergalę prieš Vilniaus krašto lenkus“.
