Spaudos konferencijoje LLRA pirmininkas, Europos Parlamento narys Valdemar Tomaševski daug dėmesio skyrė socialinei politikai, pabrėždamas, kad vienas svarbiausių šiuo metu mūsų valstybės tikslų yra socialinio teisingumo užtikrinimas. V. Tomaševski akcentavo, kad būtina didinti mažiausias pajamas gaunančių gyventojų atlyginimus ir pristatė keletą konkrečių būdų tam pasiekti.

LLRA lyderio nuomone, minimalus atlyginimas neturėtų būti apmokestinamas pajamų mokesčiu. Tokiu būdu žmonių, gaunančių minimalią mėnesinę algą, piniginėse jau dabar liktų apie 150 litų daugiau. Kalbant apie konkretų MMA dydį, europarlamentaro nuomone, jis turėtų būti lygus pusei vidutinio darbo užmokesčio (apie 1200 Lt).

„Socialinis teisingumas gali būti vykdomas per socialinės atskirties mažinimą, t.y. atlyginimai turėtų būti didinami ne dideles pajamas gaunantiems valstybės tarnautojams, bet tiems, kurių pajamos yra mažiausios. LLRA vienintelė balsavo prieš atlyginimų Seimo nariams didinimą", – priminė V. Tomaševski.

LLRA frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė pristatė pagrindinius frakcijos tikslus bei jau įvykdytus darbus. Seimo narė priminė, kad pernai pavyko 5 proc. padidinti finansavimą vietinės reikšmės keliams jau šiais metais ir dar 5 proc. nuo 2015 metų. R. Tamašunienė priminė apie atlyginimų padidinimą kultūros darbuotojams nuo šių metų vidurio. Šiam tikslui skirta 25 mln. Lt. Kitu svarbiu pasiekimu LLRA frakcijos seniūnė įvardijo išmokų žemdirbiams nacionalinės dalies didinimą.

„Pasisakome už socialiai teisingą piliečių pajamų didinimą. Nemanome, kad tai buvo geras laikas didinti atlyginimus daugiausiai pajamų gaunantiems valdininkams ir tai aiškiai išreiškėme balsuodami. Tačiau džiaugiamės, kad teisingumas pasieks bent vieną piliečių grupę. (...) Nuo šių metų motinos, dorai išauginusios bent penkis vaikus, gaus valstybines pensijas", – pranešė R. Tamašunienė.

LLRA frakcijos Seime seniūnė taip pat pranešė, kad vasario pabaigoje turėtų būti priimtas nutarimas dėl buvusios konservatorių ir liberalų koalicijos sumažintų pensijų kompensavimo.

Paklaustas apie tinkamą Lietuvai euro įvedimo momentą, V. Tomaševski pabrėžė, kad Lietuva neturėtų skubėti įsivesti bendros Europos valiutos. Viena iš priežasčių, dėl kurios mūsų šaliai nevertėtų skubėti, yra, anot politiko, nestabili ekonominė padėtis euro zonoje. LLRA pirmininkas konstatavo, kad šiuo klausimu neverta priimti skubotų sprendimų, nes jie Lietuvos piliečius privers tapti pietinių Europos šalių gyventojų rėmėjais ir siūlo palaukti stabilesnės situacijos euro zonoje - juolab kad lito kursas yra "pririštas" prie euro kurso.

Spaudos konferencijoje taip pat kalbėta apie neseniai susiklosčiusią padėtį dėl tautinių mažumų ir Tautinių mažumų įstatymo panaikinimo pasekmes.

„Tenka apgailestauti, kad mūsų šalyje po 23 nepriklausomybės metų yra pažeidžiamos žmogaus teisės, žmonės yra persekiojami už savo gimtosios kalbos vartojimą net tose vietovėse, kuriose tautinės mažumos sudaro 80 proc. ir daugiau gyventojų. Tai yra nepriimtina, tai yra skandalinga. Labai gerai, kad šiandien mūsų valdžios vyrai, t.y. vakar Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, šiandien premjeras Algirdas Butkevičius pasmerkė teismo sprendimą", – apie teismo sprendimą dėl dvikalbių lentelių Šalčininkų rajone kalbėjo LLRA lyderis, apgailestaudamas dėl teismų įtraukimo į politinius ginčus, ką šiuo metu daro Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, konservatorius Audrius Skaistys, teismams pateikdamas ieškinius, nukreiptus prieš tautinių mažumų atstovus.

L24.lt primena, kad Vilniaus apygardos teismas praėjusių metų gruodžio 23 dieną nutarė, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Boleslav Daškevič turi sumokėti 43 400 Lt (12 569 eurai) arba 100 Lt (ap. 30 eurų) už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dėl dvikalbių gatvių pavadinimų lentelių Šalčininkų rajone dieną.

LLRA pirmininko teigimu, teismas nepriimtų tokių precedento neturinčių sprendimų, jei valstybėje galiotų Tautinių mažumų įstatymas.

Seimo pirmininko pavaduotojas Jaroslav Narkevič priminė, kad tautinių mažumų įstatymo pakeitimai, kuriuose buvo teisiškai įtvirtintas gimtosios kalbos vartojimas viešajame gyvenime šalia valstybinės lietuvių kalbos, buvo priimti 1991 m. sausio 29 d., kaip vienareikšmiškos Lietuvos lenkų pozicijos, pasisakant ir ginant Lietuvos nepriklausomybę, įvertinimas.

Cituodamas vakarykštį Seimo LLRA frakcijos pareiškimą, J. Narkevič išreiškė nuostabą dėl to, kad tautinių mažumų egzistavimą valstybėje reglamentavęs teisės aktas - Tautinių mažumų įstatymas – buvo priimtas, o po 20 metų panaikintas tos pačios politinės jėgos.

„Lietuvos lenkų bendruomenė, siekdama Lietuvos nepriklausomybės, išreiškė vienybę su visa Lietuvos tauta. Suvokdama atsakomybę už nepriklausomos Lietuvos likimą, kartu stojo ginti Lietuvos nepriklausomybės, tikėdamasi, kad ji bus grindžiama pagrindiniais demokratiniais principais", – primindamas nepriklausomybės atkūrimo faktus sakė Seimo pirmininko pavaduotojas.

Baigdamas spaudos konferenciją, LLRA pirmininkas pareiškė, kad LLRA ir toliau nuosekliai vykdys savo programos nuostatas, o susiklosčiusi situacija dėl tautinių mažumų padėties, anot V. Tomaševskio, greitai išsispręs, kadangi Lietuvos tautinės mažumos yra pasiryžusios laimėti kovą už savo teises.