„Lietuvą ir Lenkiją sieja stiprūs kaimyniniai ryšiai. Labai dažnai – reaguodami į tarptautines aktualijas, įgyvendindami bendrus projektus ar plėtodami šalių susisiekimo infrastruktūrą – pastebime, kad turime galvoti ir veikti ne kaip atskiros valstybės, o kaip regionas. Veikdami kartu mes esame ir būsime stiprūs, vieningi partneriai, abiejų šalių valstybių naudai kartu galintys pasiekti daugiau. Labai džiugu, kad darbo grupės kartu vertina pasienio kelius ir ieško būdų pagerinti bei praplėsti pasienio kelių infrastruktūrą. Mums svarbu, kad pasienio keliai jungtų mūsų šalis, kad visi jais važiuotume saugiai. Ir be abejo, kad pagerėtų tiek Lenkijos pasienio, kur gausiai gyvena lietuvių tautinė mažuma, tiek Lietuvos pasienio gyventojų gyvenimo kokybė. Kitas mūsų bendras tikslas – išplėsti visos Lietuvos pasienio kelių infrastruktūrą, kad krovininis transportas galėtų nuvežti prekes neužvažiuodamas į miestus bei gyvenvietes“, – sako susisiekimo ministras J. Narkevič.
Neįmanomas dinamiškas valstybių ekonomikų augimas be geros transporto infrastruktūros, tad kartu dirbdamos Lietuvos ir Lenkijos ekspertų grupės įgyvendina strateginius projektus abiejose šalyse.
Šiuo metu didžioji dalis kelių, kuriais galima kirsti Lietuvos ir Lenkijos sieną yra prastos kokybės, siauri, neretai ir nesaugūs, ypač tamsiuoju paros metu arba žiemą. Abiejų šalių tikslas įrengti abiejose bendros sienos pusėse vienodai kokybiškus, tokių pačių standartų kelius, kad žmonės jais važiuodami jaustųsi komfortiškai.
Abiejų šalių darbo grupės, vykdydamos ketinimų protokolą dvi dienas dirba Lenkijos ir Lietuvos pasienyje, susitinka su pasienio savivaldybių (Lietuvoje) ir vaivadijų (Lenkijoje) atstovais dėl pasienio kelių infrastruktūros gerinimo.
Ekspertai vertina 14 sienos perėjimo punktų, tarp jų Sankūrų - Galinių, Kreivėnų – Aštriosios Kirsnos, Trumpalio, Paliūnų – Berezninko ir kitus.
