Lietuva, nuo liepos pirmininkavusi Europos Sąjungos (ES) Tarybai, įvykdė iškeltas užduotis ir netgi suderėjo daugiau nei buvo planuota, sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį dalyvaujanti paskutiniame šiais metais Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje Briuselyje.
"Mes esame tikrai patenkinti pirmininkavimu todėl, kad įvykdėme visas iškeltas užduotis, suderėjome viską, ką turėjome suderėti, netgi daugiau. Mus vertina labai pozityviai. Taigi tas mechanizmas, kurį sukūrėme prieš porą metų, kai sustiprinome mūsų atstovybę čia, Briuselyje, gerais specialistais, koordinavimą perdavėme Užsienio reikalų ministerijai, taip pat Prezidentūrai, manau, šis paruošimas mums tikrai padėjo", - ketvirtadienį žurnalistams Belgijos sostinėje sakė Lietuvos vadovė.
"Mes žinojome, kad vyks rinkimai, turėsime Ministrų kabinetą, kur kai kurie nariai gali turėti tik pusės metų patyrimą. Taigi tas pasiruošimas antros, trečios grandies specialistų iš tikrųjų užtikrino, kad Lietuvos pirmininkavimas įvyko sėkmingai", - tęsė ji.
Nors Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai vertinamas 78 proc. pagal teisinius įstatymus, D. Grybauskaitė mano, kad jis vertintinas gerokai aukščiau. Esą liko labai nedaug sprendimų, kurių Lietuva nesutvarkė.
Tačiau D. Grybauskaitė nesileido į kalbas apie klaidas ir apie tai, ko Lietuva pasimokė iš šio pusmečio.
"Aš norėčiau išgirsti, neabejotinai, tai kokios čia gi buvo klaidos?", - retoriškai klausė D. Grybauskaitė ir pridūrė tokių klaidų nepastebėjusi.
Lietuvos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje ambasadorius Raimundas Karoblis per susitikimą su Lietuvos žurnalistais sakė, kad Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai būtų buvęs nesėkmingas tuo atveju, jei Rytų partneriai ir ES būtų susipykę.
"Pavyko turbūt išspręsti, bent jau laikinai, konfliktines situacijas netgi, sakykime, Armėnijos ir Azerbaidžano, kad jie bent tarpusavyje nekeltų problemų. Pavyko vis dėlto įtraukti Baltarusiją (...) Gaila dėl Armėnijos, kad dar nerastas sprendimas, kaip bus toliau, bet išlaikėme, ir galų gale parafavimas ir Moldovos, ir Gruzijos. Jeigu tai būtų "nukritę", tikrai būtų nuostolis visam Rytų partnerystės procesui. Jeigu nebūtų pasiekta su Moldova, tiek, kiek buvo pasiekta vizų srityje...", - vardijo R. Karoblis.
Diplomatas sakė, kad praėjusio mėnesio pabaigoje Vilniuje vykusiame trečiajame Rytų partnerystės susitikime, rezultatų pasiekta daugiau nei prieš tai buvusiuose.
"Jeigu jų būtų buvę mažiau, tai tikrai būtų klausimų kilę, bet dabar jų (pasiekimų. - ELTA) tikrai yra pakankamai, ir laimėjimai yra dideli", - sakė ambasadorius R. Karoblis.
Paskutiniame 2013 m. EVT posėdyje Prezidentė pristato Lietuvos pirmininkavimo rezultatus ir su Europos vadovais aptars padarytą pažangą užtikrinant ekonominį ES augimą ir finansinį stabilumą bei saugesnį gyvenimą Europos žmonėms.
Prezidentės spaudos tarnybos duomenimis, 64 sektorinių teisinių ir neteisinių iniciatyvų Lietuvos pirmininkavimo metu suderėtos 59.
Lietuva pirmininkavimui ES Tarybai išleido 214 mln. litų.