„Šiais veiksmais Lietuvos Respublikos Seimo narys K. Pūkas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką“, – sakė teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Tokia Konstitucinio Teismo išvada leidžia tęsti parlamentaro atžvilgiu pradėtą apkaltos procedūrą.
Teismui padarius išvadą, kad asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, Seimas balsuoja, ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tam, kad mandatas būtų panaikintas, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 85 parlamentarai.
„Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybės pareigūnai turi turėti piliečių pasitikėjimą. Tam, kad piliečiai galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė“, – kalbėjo Konstitucinio Teismo išvadą paskelbęs jo pirmininkas.
D. Žalimas teigė, kad K. Pūko elgesys atitinka ir priekabiavimo dėl lyties, ir seksualinio priekabiavimo požymius, nors parlamentaras neigia tai daręs.
„Seimo nario K. Pūko paaiškinimai teismui nepasirodė įtikinami. (...) Priekabiavimas pagal specifiką buvo ir yra toks, kad tikėti vien tuo, kuris galimai priekabiavo, negalima. Reikia, kad jo žodžius pagrįstų kiti įrodymai. Tuo tarpu teismas tokių įrodymų nerado“, – tvirtino teisininkas.
Seimas dar gegužę kreipėsi į KT išvados dėl K. Pūko veiksmų, tačiau procesas strigo dėl Seimo nario ilgalaikės ligos. Konstitucinis Teismas skelbdamas išvadą rėmėsi septynių liudytojų duomenimis, taip pat kitais įrodymais.
Seimo specialioji komisija yra konstatavusi, kad K. Pūkas neetišku elgesiu diskreditavo valstybės ir Seimo autoritetą, nes bendraudamas su jo padėjėja dirbusia bei Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbo vietos siekiančiomis merginomis veiksmais, žodžiais, neverbaline kūno kalba pažemino kandidačių orumą, diskriminavo jas dėl socialinės padėties.
Konstitucinio Teismo išvadą išklausiusi specialiajai komisijai vadovavusi parlamentarė Dovilė Šakalienė sakė, kad teismo sprendimas yra „lūžis ir politine, ir teisine prasme“, o žmogaus orumas iš teorinės sąvokos tapo realiai ginama vertybe.
„Dabar Seimo rankose yra galutinis sprendimas ir aš tikiuosi, kad Seimas apgins moterų garbę, apgins Seimo garbę, apgins žmogaus orumą iki galo“, – teigė Seimo narė.
Ji tvirtino, kad K. Pūkas ir jo gynėjai tiek procesą Seime, tiek bylos nagrinėjimą Konstituciniame Teisme bandė paversti „priekabių, kabinėjimosi ir žeminimo procesu“.
„Aš labai džiaugiuosi, kad Konstitucinis Teismas nepasidavė, kad tvirtai išsakė savo išvadą ir labai aiškiai paaiškino, kodėl žmogaus orumo žeminimas nėra suderinamas su įstatymo leidėjo, su Seimo nario, su aukšto politinio pareigūno statusu“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Gruodžio 5 dieną Seimas panaikino K. Pūko teisinę neliečiamybę, kad prokurorai galėtų jam pateikti įtarimus galimo seksualinio priekabiavimo ir ginklo laikymo taisyklių pažeidimo.
Nors Konstitucinis Teismas jau konstatavo netinkamo K. Pūko seksualinio elgesio faktą, D. Žalimas teigė, jog parlamentaro elgesio atitikimą priekabiavimo dėl lyties ir seksualinio priekabiavimo požymiams teismas vertino ne per Baudžiamojo kodekso, o per kitų įstatymų prizmę.
„Šita išvada negali būti aiškinama kaip pagrindas bet kuriai kitai teisinei atsakomybei, taigi ir baudžiamajai“, – kalbėjo jis.
Konstitucinio Teismo byloje K. Pūkas ne tik neigė kaltę, tačiau ir tvirtino, jog Seimo specialioji tyrimo komisija nagrinėdama šį atvejį padarė procesinių pažeidimų, užkirtusių kelią jo teisei į gynybą. Pasak parlamentaro, kadangi komisijos išvados pagrindu jam buvo pradėta apkalta, pats apkaltos procesas negali būti laikomas teisėtu.
Visgi teismas paskelbė, jog apkaltos procesas prasideda tik po to, kai jį inicijuoja Seimas, patvirtindamas laikinosios komisijos išvadas. Tuo metu tyrimo komisijos darbas yra politinis, o ne teisinis procesas.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
