Nusikalstamas Seimo pirmininko aplaidumas?

Seimo narys iš LLRA-KŠS Česlav Olševski kritiškai įvertino KT sprendimą nenagrinėti parlamento skundo dėl šiurkščių Seimo rinkimų rezultatų pažeidimų ir dėl prieš partiją nukreiptos šmeižikiškos ir neteisėtos informacinės kampanijos rinkimų metu.

KT, prisidengdamas formalumais, dėl Seimo praleisto įstatymų nustatyto maksimalaus 72 valandų (3 dienų) termino paklausimui pateikti, nusprendė likti nuošalyje vertinant kontraversišką ir teisinei valstybei neįsivaizduojamą situaciją.

Č. Olševski pažymėjo, kad vienas iš trijų svarbiausių valstybės pareigūnų – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis – kurio pareiga yra būti aukštų sąžiningos politikos standartų garantu – neatliko savo tiesioginių pareigų – nusižengė įstatymams vienasmeniškai priimdamas sprendimą nesikreipti į KT dėl LLRA-KŠS skundo, kuriame partija ginčija rinkimų rezultatus.

„Prieš 30 metų Lietuva atgavo Nepriklausomybę, dėl kurios kovojome. Turime įstatymus, kurie visiems galioja vienodai. Ir štai po 30 nepriklausomybės metų Seimo Pirmininkas vienasmeniškai priima sprendimą ir pažeidžia įstatymus, nors jo, kaip vieno iš valstybės vadovo, pareiga yra užtikrinti, kad šioje valstybėje būtų paisoma įstatymų“, – pareiškė Č. Olševski.

Parlamentaras nurodė, kad partija laiku pateikė skundą Seimo Pirmininkui – praėjus kiek daugiau nei 4 val. VRK oficialiai paskelbus Seimo rinkimų rezultatus.

„LLRA-KŠS spalio 31 d. 20 val. 19 minučių kreipėsi į LR Prezidentą ir į LR Seimą dėl šiurkščių pažeidimų, galėjusių turėti esminės įtakos Seimo rinkimų rezultatams. Dokumentai buvo nusiųsti elektroniniu paštu. Tą pačią dieną, spalio 31 d., 21 val. 36 minutės dokumentai buvo taip pat nusiųsti registruotu paštu. Jeigu Prezidentas gavo ir perskaitė siųstą kreipimąsi, tai LR Seimo Pirmininkas nesugebėjo patikrinti pašto dėžutės. Juk jam, kaip sakė, buvo laisvadieniai” – konstatavo Č. Olševski.

Seimo rinkimų įstatymo 86 str. 6 dalis aiškiai pasako, kad „Partijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai oficialiai paskelbiami rinkimų galutiniai rezultatai, gali apskųsti Seimui ar Respublikos Prezidentui. Tokiais atvejais Seimas ar Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo“.

„LLRA-KŠS atliko šį veiksmą operatyviai ir laiku. Kreipimasis išsiųstas spalio 31 d. 20:19 minučių, praėjus kiek daugiau nei 4 valandoms po to, kai VRK oficialiai paskelbė rinkimų rezultatus. Tačiau Seimo Pirmininkas neatliko savo pareigų, o viešai pateikia klaidinančią ir melagingą informaciją“, – apgailestavo Č. Olševski.

Seimo pirmininko sabotažas

Č. Olševskio nuomone, Seimo pirmininkas savo neveikimu sabotavo LLRA-KŠS kreipimąsi ir atėmė iš partijos konstitucinę teisę į gynybą.

„Dar vienas pažeidimas – Seimo Pirmininkas, vietoj to, kad informuotų Seimo narius apie gautą skundą ar skundus (tikėtina, kad jų galėjo būti ir daugiau), organizuotų Seimo posėdį, nusprendė, kad Seimas – tai aš ir paskelbė nesikreipsiantis į Konstitucinį Teismą. Partija uždavė teisėtą klausimą, į kurį norėtų gauti atsakymą. Tačiau ieškoma pretekstų ir būdų šio reikalavimo, įtvirtinto įstatymuose, nepaisyti. Ko gi bijo vienas iš Lietuvos vadovų?
Ir tik antradienį visi Seimo nariai sužinojo iš žiniasklaidos, kad Seimo Pirmininkas vienas pats nusprendė, kaip turi elgtis visas Seimas. Ir štai po tokio piktybiško vilkinimo šiandien mes girdime melą, neva partija pavėlavo.

Seimo Pirmininke, partija kreipimąsi pateikė laiku, tai Jūs pažeidėte įstatymus ir nepaisėte demokratijos vertybių! O gal čia labiau tiktų žodis – sabotažas?“, – viešai į parlamento vadovą kreipėsi parlamentaras.

„Ar parlamentinė, teisinė valstybė taip turi veikti?“

Seimo narys priminė konstitucinės teisės profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus nuomonę, kad Seimo pirmininkas neturėjo teisės vienasmeniškai priimti sprendimo nesikreipti į KT.

„Ir pabaigai pateiksiu Konstitucinės teisės profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus nuomonę, kurią publikavo portalai. Jo manymu, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis neturi teisės vienasmeniškai priimti sprendimo nesikreipti į Konstitucinį teismą dėl LLRA-KŠS skundo, kuriame partija ginčija rinkimų rezultatus. Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas mano, kad partijos skundas turi būti perduotas svarstyti visam parlamentui „Manau, kad Seimo pirmininkas neatlieka tos pareigos, kuri jam numatyta įstatyme. Seimas turi svarstyti tą klausimą ir spręsti, kreiptis ar nesikreipti į Konstitucinį Teismą. Seimo pirmininkas vienas negali pasakyti, kad Seimas nesvarstys to klausimo“, – BNS sakė V. Sinkevičius.

Taigi, Seimo Pirmininke Viktorai Pranckieti, ar Jums leidžiama pažeisti įstatymus ir apgaudinėti visuomenę? Ar tik nereikėtų svarstyti Jūsų melo ir aplaidaus elgesio tarnaujant valstybei? Nors gal Jums tai yra įprasta, prisiminkime, kaip pavasarį buvo atšaukiami svarbūs Lietuvai renginiai. Seimo valdyba „priimdavo sprendimus“ posėdžių, kurių net nebuvo, metu. Ar sprendimų priėmimas priklauso nuo vieno žmogaus, ar parlamentinė valstybė taip turi veikti?“, – klausė dar vienai kadencijai į Seimą išrinktas Č. Olševski.

Keturi parlamentarai galimai išrinkti neteisėtai

Lapkričio 13 d., penktadienį, prisiekusius XIII-os kadencijos Seimo narius pasveikino LLRA-KŠS – pirmininkas Valdemar Tomaševski.

„Sveikiname visus Seimo narius tą iškilmingą priesaikos dieną. Bet yra tas simbolinis šaukštas deguto medaus statinėje. Praktiškai išeina, kad šiandien keturi parlamentarai galimai prisiekė neteisėtai. Būtent tiek mandatų prašome perskirstyti Konstitucinio Teismo“, – per spaudos konferenciją pareiškė EP narys, LLRA-KŠS primininkas Valdemar Tomaševski. Politikas priminė2012 metų KT praktika, kuomet iš 3 Seimo narių buvo atimti mandatai ir skirti kitiems išrinktiems kandidatams. „Praktiką mes turime ir tokios pačios praktikos taikymo prašėme Konstitucinio Teismo. Deja, KT net neapsvarstė mūsų prašymo, formaliai atsakęs, kad Seimas nepateikė laiku prašymo“, – pabrėžė V. Tomaševski.

LLRA-KŠS lyderis pabrėžė, kad politinė partija laiku pateikė prašymą perduoti skundą KT, apgailestaudamas, kad partijos prašymą kreiptis į teismą sabotavo Seimo pirmininkas V. Pranckietis. „Bet buvo sabotažo atvejis parlamente, kuris net 3 dienas šio klausimo nesvarstė, pažeidžiant LR įstatymus. Seimo pirmininko, Seimo vadovybės aiškinimas buvo skandalingas. Iškart jis pradėjo kalbėti, kad tai buvo išeiginės dienos, nors mes puikiai žinome, kad parlamentarai net atostogų neturi – tai yra prievolė skubiai sušaukti posėdį. Po to jis demonstratyviai atsisakė sušaukti posėdį. Ir tik lapkričio 4 d. šis klausimas buvo pateiktas Seimui“, – nurodė V. Tomaševski ir pabrėžė, kad net tuomet buvo galimybė kreiptis į KT.

„Net ir tada dar buvo galima kreiptis į Konstitucinį Teismą, galima buvo ginčytis, kad tai nebus per vėlu. Prašymas į Seimą paštu atkeliavo lapkričio 3 d., bet Seimo pirmininkas demonstratyviai pasakė po pateikimo, kad jis nesiūlys svarstyti šį nutarimą ypatingos skubos tvarka. Nors visiems piliečiams, ne tik teisininkams, akivaizdu, kad kitos galimybės priimti per 48 valandas šio kreipimosi paprasčiausiai nėra“, – teigė politikas, nurodydamas, kad tokiu būdu Seimo pirmininkas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir nevykdė įstatymų, už ką gresia apkalta.

V. Tomaševski įsitikinęs, kad KT ir po V.Pranckiečio sabotažo galėjo priimti sprendimą šiuo klausimu, tačiau į jį pažiūrėjo formaliai. „Įsikabino į kažkokias valandas ir net neapsvarstė šio skundo. Tai yra paties Konstitucinio Teismo nesilaikymas Konstitucijos“, – įvertino ir apgailestavo, kad tai gali būti piliečiams ateityje kenkiantis precedentas. „Tokiu atveju kiekvienas pilietis gali nukentėti. Pavyzdžiui: pilietis laiku parašo skundą į teismą arba apskundžia kažkokį sprendimą ir turi patvirtinančius dokumentus, kad dokumentai pateikti laiku, tačiau į teismą piliečio skundas nepateko. Gal paštas nesuveikė, gal buvo kažkokie sabotažo veiksmai – gyvenime gali būti įvairių situacijų. Ši KT nutartis atsisakyti nagrinėti LLRA-KŠS skundą atidarė Pandoros skrynią. Jei dėl kažkokių trečių šalių ar kažkokių objektyvių situacijų skundas nepatenka laiku į teismą, jis gali  jo ir nenagrinėti, nepaisant to, kad pilietis skundą pateikė laiku. Konstitucinio Teismo sudarytas labai blogas precedentas“, – įvertino partijos vadovas.

"KT sprendimas galėjo būti surežisuotas"
V. Tomaševski neatmeta galimybės, kad šis KT sprendimas galėjo būti ir surežisuotas. „Paaiškėjo, kad KT pirmininkas bendravo su Seimo pirmininku dar kuomet nebuvo praėjęs terminas. Apie tai užsiminė pats Seimo primininkas, kalbėdamasis su Seimo nariais. Tad kyla klausimas, jeigu Seimo pirmininkas piktybiškai nevykdė įstatymo, ar jis prieš tai konsultavosi su KT primininku? Ar buvo jam suteikta tokia teisė ar pasiūlymas? Kas gali tą paneigti? Matyt KT nenorėjo svarstyti parlamentinės partijos skundo ir perskirstyti mandatus, kadangi pažeidimai, padaryti per Seimo rinkimus – jie buvo akivaizdūs, šiurkštūs ir turėjo lemiamos įtakos rinkimų rezultatams“, – pabrėžė LLRA-KŠS pirmininkas.

V. Tomaševski priminė, kad jo vadovaujamai partijai iki 5 proc. slenksčio įveikimo pritrūko vos 0,2 proc. Kadangi šis atotrūkis yra labai mažas, jo vertinimu, net smulkesni pažeidimai galėjo turėti lemiamos įtakos rinkimų rezultatui. „Tuo tarpu buvo padaryti šiurkštūs įstatymo pažeidimai“, – įvertino politikas.

V. Tomaševski pareiškė, kad, perskirsčius keturis galimai neteisėtus parlamentarų balsus, dauguma nesusidaro. „Tai gali būti neteisėtas ir Vyriausybės sudarymas“, – įvertino.

Įbauginta yra net teisininkų bendruomenė

Politikas nurodė, kad buvo nustebęs dar skundo rengimo stadijoje. „Nors ir su skundo paruošimu buvo problemos. Kreipėmės į keletą advokatų kontorų. Vienas iš savininkų pasakė tiesiai – mes nenorime dalyvauti tokiose bylose. Kad galima laimėti prieš neteisėtus veiksmus tų, kurie turi žiniasklaidos priemonę – televiziją – tik turint televiziją. Aš buvau nustebęs išgirdęs tokį atsakymą. Iki šiol galvojau, kad gyvename teisinėje valstybėje. Deja, net teisininkų bendruomenė panašiai mąsto ir yra įbauginta“, – dėstė politikas ir nurodė, kad Lryto portale šiomis dienomis prasidėjo šmeižto kampanija prieš teisininkus, kurie padėjo partijai rengti skundą.

Konferencijos dalyviai neatmeta galimybės, kad visą šią betvarkę ir įstatymų pažeidimus organizuoja pats KT pirmininkas, kuris kalbėtojų manymu, yra neligitimus, kadangi jo kadencija baigėsi prieš pusmetį. Konferencijos organizatoriai teigia, kad betvarkė ir įstatymų nesilaikymas per šiuos Seimo rinkimus gali būti 2004 m. įvykių tąsa. „Aš pats buvau tada parlamentaru ir liudininku, kaip vyko apkalta prezidentui Rolandui Paksui. Lemiamą vaidmenį tame procese būtent suvaidino KT. Apkaltos apogėjuje tuometinis KT pirmininkas Egidijus Kūris kavinėje susitiko su apkaltos iniciatoriumi Gintaru Steponavičiumi. Demokratinėje ir teisinėje valstybėje ir vienas, ir kitas turėjo iškart būti nušalinti nuo pareigų. Tai neleistina situacija, tačiau apkalta įvyko ir vieno balso persvara R. Paksas buvo nušalintas nuo pareigų“, – 2004 m. įvykius priminė V. Tomaševski.

"Mes mylime Lietuvą labiau nei kai kurie veikėjai"

LLRA-KŠS pirmininkas apgailestavo dėl formuojamos opinijos, kad partija ar atskiri jos atstovai yra valstybės priešai. „Tai yra šmeižtas ir tam tikras nusikaltimas. LLRA-KŠS daugiau nuveikė Lietuvai negu daug čia naujų atsiradusių partijų. Mes mylime Lietuvą labiau nei kai kurie veikėjai, kurie elgėsi nesąžiningai, įžūliai pažeidinėja įstatymus ir dėl to kompromituoja mūsų valstybę“, – pabrėžė V. Tomaševski.

Partijos lyderio nuomone, darytina prielaida, kad lapkričio 13 d. naujų parlamentarų priesaika yra neligitimi, nes ją priėmė neligitimus KT pirmininkas, kuris neteisėtai vadovauja KT jau nuo liepos mėnesio. „Kas gali paneigti, kad jis piktybiškai nepradėjo svarstyti mūsų skundo, kad šių pažeidimų nebūtų nustatyta dar daugiau ir kad galų gale pas mus vyktų sąžiningi rinkimai, ko mes ir siekiame. Žmonės nesupranta, kaip galėjo taip atsitikti, kad, neturint piliečių palaikymo, ką visos apklausos labai akivaizdžiai rodė, laimi tie, kurie neturi palaikymo. Kaip tai galėjo atsitikti? Peršasi išvada – žinant šiuos klastojimo atvejus – galimai rinkimai buvo suklastoti“, – pareiškė V. Tomaševski.

Kalbėtojai neatmeta sabotažo ir galimo V. Pranckiečio ir KT pirmininko D. Žalimo suokalbio, matydami paraleles su G. Steponavičiaus ir E. Kūrio pokalbiu.

V. Prankcietis tapo atpirkimo ožiu?

V. Tomaševski kreipėsi su prašymu į kai kuriuos Seimo narius: „Aš kreipiuosi į sąžiningus parlamentarus, kad jie pasisakytų šiuo klausimu. Apeliuoju į jų sąžinę, kad valdžia tai dar ne viskas, kad valdžia neužgožtų. Svarbiausia, kad valdžia būtų vykdoma teisėtu būdu ir po teisėtų rinkimų. Manau, to reikia visiems“, – pabrėžė LLRA-KŠS lyderis. „Ir šiai valdančiajai daugumai, ir tiems keturiems parlamentarams iš valdančiosios daugumos, kurie galimai prisiekė neteisėtai, kadangi buvo pažeisti LR įstatymai”, – pridūrė.

Politikas mano, kad parlamentas kuo skubiau turėtų ištaisyti situacija su KT, nes teismui negali vadovauti neligitimus pirmininkas. V. Tomaševski taip pat siekia, kad parlamento komisija nustatytų, ar Seimo ir KT pirmininkai dalyvavo suokalbyje. LLRA-KŠS pirmininkas neatmeta galimybės, kad V. Pranckietis tėra atpirkimo ožys. „O gal tai buvo naudinga D. Žalimui, kad V. Pranckietis įžūliai pažeistų įstatymus ir taptų atpirkimo ožiu, kad mes kalbėtume tik apie V. Pranckietį, nors akivaizdu, kad viskam vadovauja KT? Kuris netgi gali atimti iš parlamentarų mandatus ir paskirti naujus be įstatymo pataisų. Kodėl KT negalėjo priimti skundo? KT galėjo visa tai padaryti, bet jam ir reikėjo tokio atpirkimo ožio, kad mes kalbėtume ne apie esmę, o KT pirmininkas, kuris jau nuo liepos mėnesio negali būti pirmininku, liktų šešėlyje“, – retoriškai klausė V. Tomaševski.

LLRA-KŠS prašo KT atsakyti į klausimus

Primename, kad LLRA-KŠS spalio 26 d. kreipėsi į Seimą, prašydama kreiptis į KT dėl skundo, kuriame išdėstyti šiurkštūs rinkimų įstatymo pažeidimai Seimo rinkimuose. Vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymu, parlamentas yra įpareigotas kreiptis į KT. Deja, Seimo pirmininkas V. Pranckietis laiku nesušaukė Seimo posėdžio šiuo klausimu.

LLRA-KŠS prašo atsakyti į šiuos klausimus ir priimti atitinkamus sprendimus:

– ar per 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje Andriui Tapinui ir VšĮ „Laisvės TV“ vykdant plataus masto informacinę politinę kampaniją, nebuvo pažeistos teisės normos, nustatančios politinės reklamos ir agitacijos žymėjimo reikalavimus – nurodyti lėšų šaltinį ir politinę reklamą aiškiai atskirti nuo kitos skleidžiamos informacijos politinės kompanijos laikotarpiu;

– ar per 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo 52 ir 53 str. nuostatos dėl draudimo atitinkamais terminais skelbti kompromituojančią medžiagą nesuteikiant galimybės partijai ir jos kandidatams pareikšti atsakomąją nuomonę;

– ar per 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimus vienmandatėje Panerių–Grigiškių Nr. 11 rinkimų apygardoje, kurioje buvo nustatyti daugybiniai balsų skaičiavimo ir rinkimų agitacijos taisyklių pažeidimai, nebuvo pažeistos Seimo rinkimų nuostatos, nustatančios demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui legitimiais ir teisėtais; ar šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje leido VRK tiksliai nustatyti kandidatus, patekusius į II Seimo rinkimų turą;

– ar per 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje A.Tapino ir VšĮ „Laisvės TV“ vykdoma plataus masto informacinė kampanija, nukreipta prieš LLRA-KŠS, ir pažeidimai vienmandatėje Panerių–Grigiškių Nr. 11 rinkimų apygardoje turėjo esminės įtakos Seimo rinkimams?

– Remiantis LR Konstitucinio Teismo praktika byloje „Dėl Seimo rinkimų įstatymų pažeidimų per 2012 m. Seimo rinkimus“ (byla Nr. 15/2012 – 16/2012), pripažinus 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus negaliojančiais daugiamandatėje apygardoje, prašome perskirstyti kandidatų sąrašams tenkančių mandatų skaičių.