Nepaisant inicijuojamo teismo proceso, Lietuva per tris mėnesius nuo baudos skyrimo - iki sausio 7 dienos – turi sumokėti visą baudą arba pateikti EK priimtino banko garantiją. Tačiau ES procedūros numato galimybę taikyti išimtį.
„Yra numatyta galimybė kreiptis į EK dėl baudos sumažinimo ar atleidimo. Jos sumokėjimas gali turėti didelės neigiamos įtakos bendrovei – tai gali būti sunkiai pakeliama finansinė našta, ji turėtų neigiamų socialinių pasekmių. Mes ta galimybe pasinaudosime, kad sumažintume galimą žalą bendrovei ir valstybei“, – BNS sakė įmonės atstovas Mantas Dubauskas.
„Lietuvos geležinkeliai“ dalyvauja milijardinės vertės projekte „Rail Baltica“, nemažai investuoja į šalies geležinkelių atnaujinimą ir elektrifikavimą, be to, apie 20 mln. eurų įmonei kainuos Rengės atstatymas.
Kreiptis į ES teismą „Lietuvos geležinkelius“ praėjusią savaitę įpareigojo Vyriausybė. Ministrų kabinetas įmonę taip pat įpareigojo atstatyti 2008 metais išardytą 19 kilometrų ilgio ruožą iš „Orlen Lietuvos“ naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose į Rengę Latvijoje.
Susisiekimo ministro Roko Masiulio teigimu, Lietuva turi argumentų, kurie padėtų jai sumažinti ar net panaikinti baudą – tarp jų minima tai, kai bylos konkurencijos pažeidimo nagrinėjimas tęsėsi daug metų ne tik dėl Lietuvos, bet ir dėl Komisijos veiksmų. Laikas yra svarbus faktorius, skaičiuojant baudą.
Įmonės vadovas Mantas Bartuška BNS yra sakęs, kad bendrovė iki sausio 7 dienos sumokės baudą iš savų lėšų, dalį jų galbūt pasiskolinant. Anot jo, geležinkelis į Rengę galėtų būti atstatytas 2019 metais.
R. Masiulis Interviu BNS anksčiau yra sakęs, kad Rengės atstatymas yra ne tik ekonominis, bet ir politinis žingsnis. Anot jo, Rengė tapo agresyvaus elgesio su kaimynais simboliu, todėl jos atstatymas pademonstruotų gerą valią partneriams Lenkijoje ir Latvijoje.
EK baudą „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė spalio 2 dieną. Įmonė per 3 mėnesius privalo parengti ir suderinti su EK veiksmų planą, kaip ištaisyti padėtį, o iki gruodžio 18 dienos ji gali apskųsti EK sprendimą ES teismui.
„Lietuvos geležinkelių“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį augo 3 proc. iki 207,788 mln. eurų, 2016-ųjų apyvarta siekė 406,2 mln. eurų. Bendrovės vadovai teigia, kad anksčiau dirbusi nuostolingai, antrąjį pusmetį ji pradėjo gauti pelno.