Naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 25-birželio 7 d. rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ duomenimis, jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, už LLRA-KŠS balsuotų 8,2 proc. balso teisę turinčių piliečių - neatsižvelgiant į asmenis, kurie neketina balsuoti, ir neapsisprendusius gyventojus.
Per mėnesį partijos populiarumas išaugo 2,5 proc.
Net 40,5 proc. respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri ilgesnį laiką pirmavo populiarumo reitinguose, nukrito į antrą poziciją, o pirmąją vietą užleido socialdemokratams.
Trečioje vietoje būtų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, ketvirtoje - partija Tvarka ir teisingumas, penkti - Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, šešta - Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
Toliau pagal gyventojų palaikymą rikiuojasi Darbo ir Lietuvos centro partijos ir Lietuvos laisvės sąjunga/liberalai.
Gegužės mėnesį, lyginant su balandžiu, sumažėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos laisvės sąjungos populiarumas.
Daugiau šalininkų turi: LLRA-KŠS, socialdemokratai, Tvarka ir teisingumas, Darbo partija ir Lietuvos centro partija.
Apklausas atliekančios bendrovės Lietuvoje dažnai sumažina tikruosius LLRA-KŠS populiarumą atspindinčius rezultatus. Taip yra dėl ypatumų atliekant tyrimus regionuose bei tam tikro asmenų bei įstaigų, užsakančių tyrimus, nusistatymo.
Paskutiniuose rinkimuose į Seimą LLRA-KŠS sulaukė 5,8 proc. rinkėjų palaikymo, nors apklausas atliekančios bendrovės prognozavo vos 3-4 proc. palaikymą.
Prieš 2014 metais vykusius prezidento rinkimus apklausos prognozavo 1,1 proc. paramą Valdemarui Tomaševskiui, tačiau LLRA pirmininkas sulaukė 8,4 proc. rinkėjų palaikymo.
2014 metais LLRA buvo prognozuota tik 2 proc. parama, o partija gavo 8 proc. balsų – keturiskart daugiau nei rodė prognozės.
Milžiniška praraja skiria visuomenės apklausų skelbiamą paramą Lietuvos lenkų rinkimų akcijai nuo realaus rinkėjų palaikymo ir savivaldos rinkimuose.
Remiantis tuo, kad apklausas atliekančios bendrovės Lietuvoje dažniausiai sumažina, ir netgi labai, LLRA-KŠS rezultatus, bei nepamirštant stabiliai augančio rinkėjų palaikymo partijai, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga faktiškai turi didesnį rinkėjų palaikymą.
Apklausos rezultatai, neatsižvelgus į tą rinkėjų dalį, kuri neketina balsuoti, ar nežino, už ką atiduotų savo balsą:
| Nr. | Partijos | 2017 m. gegužė | 2017 m. balandis | Pokytis |
| 1. | Lietuvos socialdemokratų partija | 21,9 proc. | 18,8 proc. | +3,1 proc. |
| 2. | Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | 21,4 proc. | 29 proc. | -7,6 proc. |
| 3. | Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai | 16,3 proc. | 20,4 proc. | -4,1 proc. |
| 4. | Partija "Tvarka ir teisingumas" | 11,9 proc. | 7 proc. | +4,9 proc. |
| 5. | Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis | 9,2 proc. | 9,8 proc. | -0,6 proc. |
| 6. | Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga | 8,2 proc. | 5,7 proc. | +2,5 proc. |
| 7. | Darbo partija | 4,7 proc. | 4,6 proc. | +0,1 proc. |
| 8. | Lietuvos centro partija | 4,2 proc. | 2,9 proc. | +1,3 proc. |
| 9. | Lietuvos laisvės sąjunga | 1,4 proc. | 1,8 proc. | -0,4 proc. |
| 10. | Kitos partijos | 0,8 proc. | - | +0,8 proc. |
| Iš viso | 100 proc. |
100 proc. |
