Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš 10, o susilaikė 29.
„Balsuodami už šį kodeksą suteikiame milžinišką pasitikėjimo kreditą darbdaviams, dabar laikas verslui parodyti, kad jis gali prisidėti prie Lietuvos problemų sprendimo“, - pareiškė „valstietis“ Tomas Tomilinas.
Po paskutinių pakeitimų Kodekse numatyta nauja atostogų skyrimo tvarka - jos galės trukti 20 darbo dienų, jeigu dirbama 5 dienas per savaitę, arba 24 dienos, dirbant 6 dienas.
Darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 val., įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius.
Per 10 darbo dienų nuo Darbo kodekso įsigaliojimo profsąjungų ar darbo tarybos vadovai darbdaviui turės pateikti darbuotojų atstovų sąrašą, kuriems būtų taikoma apsauga dėl atleidimo iš darbo ir darbo sąlygų bloginimo.
Darbdavys turės darbuotojams teikti informaciją apie vidutines jų algas.
Nekonkuravimo susitarimai gali būti sudaromi darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar jai pasibaigus ir galiotų ne ilgiau kaip dvejus metus.
Seimas įpareigojo darbdavius streiko metu nepriimti naujų darbuotojų į streikuojančiųjų vietas, nepriimti bet kokių vienašališkų sprendimų visiškai arba iš dalies nutraukti įmonės veiklą ar ją trikdyti.
Liberalesnis kodeksas buvo priimtas praėjusiais metais, tačiau į valdžią atėjus „valstiečių“ ir socialdemokratų daugumai, jis buvo atidėtas pusmečiui, kad galėtų būti pataisytas. Pataisos buvo teikiamos atsižvelgiant į prezidentės pastabas, bet pritarimo Trišalėje taryboje sulaukė tik nedidelė dalis šalies vadovės pasiūlymų.
Šis Darbo kodeksas bus antrasis po Nepriklausomybės atkūrimo. Dabartinis kodeksas galioja nuo 2003-ųjų.
Dar anksčiau darbo santykius Lietuvoje reglamentavo atskiri įstatymai.
Autorė: Sniegė Balčiūnaitė