Lietuvos lenkų rinkimų akcijos Seimo frakcijos nariai nedalyvavo balsavime dėl šios rezoliucijos. LLRA frakcijos nariai mano, kad rezoliucijos priėmimas yra tik šou, surengtas norint pelnyti rinkėjų balsus kitų metų rinkimuose į Lietuvos parlamentą.

Posėdžio metu pasisakiusi LLRA Seimo frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė paaiškino priežastis, dėl kurių LLRA frakcijai priklausantys Seimo nariai neparėmė nutarimo. Pagrindinio nutarimo iniciatoriaus Gintaro Steponavičiaus (buvusio švietimo ir mokslo ministro) veiksmus Rita Tamašunienė apibūdino kaip „ciniškus ir veidmainiškus“.

„Tas, kuris užsitarnavo tautinių mažumų mokyklų naikintojo ir bendrojo lavinimo sistemos griovėjo vardą, priėjęs liepto galą artėjant rinkimams bando tapti „dideliu“ gynėju“, – pareiškė Seimo narė.

Rita Tamašunienė priminė, kad, būdamas švietimo ministru, Gintaras Steponavičius inicijavo ir privertė tautinių mažumų mokyklas kovoti dėl išlikimo. Ši tautinių mažumų mokyklų kova tęsiasi iki šiol.

Dar Gintarui Steponavičiui einant švietimo ir mokslo ministro pareigas buvo sumažintas mokyklų  finansavimas, dėl kurio labiausiai nukentėjo tautinių mažumų mokyklos.

LLRA frakcijos seniūnė taip pat pabrėžė, kad praėjusios Seimo kadencijos valdančiosios daugumos bei švietimo ir mokslo ministro pastangomis patvirtinta nauja mokyklų pertvarkos ir akreditacijos tvarka lėmė ne vienos vidurinės mokyklos Lietuvos kaimuose ir miestuose sunykimą.

Rita Tamašunienė priminė Seimo nariams politikų veiksmus, bloginančius švietimo padėtį Lietuvoje: vienas iš jų – Švietimo įstatymo priėmimas 2011 metais.

„Šiandien liberalų partinis kolega, Vilniaus miesto meras, uždarinėja tautinių mažumų mokyklas – net ir tas, kurios atitinka akreditacijos reikalavimus“, – rezoliucijos rengėjų ciniškumą atskleidė Rita Tamašunienė. Ji taip pat išvardijo mokyklas: Simono Konarskio,  Vladislavo Sirokomlės, Joachimo Lelevelio, Levo Karsavino, Centro, Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos.

Seimo narė ragino politikus konkrečiais veiksmais paremti mokyklų siekį gauti gimnazijos statusą. Juolab mokyklos tam turi laiko iki 2017 metų.

Pasak Ritos Tamašunienės, panašiais veiksmais bandoma nukreipti dėmesį nuo realių problemų švietimo sistemoje, todėl ir pasirenkamas Gedimino Grinos išsišokimas. „Įdomu, kokios partijos sąraše atsiras jo pavardė per Seimo rinkimus?“ – retoriškai klausė LLRA frakcijos seniūnė.

„Cirkas, gerbiamas kolega, ne pats populiariausias žanras net ir mokinių tarpe. Patys mušat, patys rėkiat, ir dar stebitės, kad žiūrovų trūksta“, – ironijos neslėpė Rita Tamašunienė.

„Mūsų frakcija šiame priešrinkiminiame šou nedalyvaus“, – pareiškė Seimo narė.

Už rezoliuciją balsavo 26 Seimo nariai, 9 parlamentarai susilaikė.

Primename, kad į Lietuvos Respublikos Seimą išrinktas 141 Seimo narys.