Minėdamas Pasaulinę AIDS dieną Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad preliminariais duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje buvo diagnozuotas 81 ŽIV (žmogaus imunodeficito viruso) infekcijos atvejis. Užsikrėtė 63 vyrai ir 18 moterų.

Maždaug pusė milijardo žmonių visame pasaulyje gyvena su lytiniu organų herpesvirusine infekcija ir net keli milijardai yra užsikrėtę burnos herpes infekcija, dar vadinama pūsleline. Tokią informaciją paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), atlikusi šios infekcijos paplitimo įverčių tyrimą. Pasak PSO, tokie herpesvirusinės infekcijos įverčiai atskleidžia šios infekcijos prevencijos ir gydymo paslaugų plėtojimo poreikius.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Vilniaus apskrityje per aštuonis šių metų mėnesius registruoti 42 nauji užsikrėtusieji ŽIV, iš kurių pusė užsikrėtė per švirkščiamuosius narkotikus. Tai daugiausia naujų ŽIV atvejų, lyginant su kitomis apskritimis.

2018 metais pasaulyje gyveno 37,9 mln. užsikrėtusiųjų ŽIV infekcija žmonių, šią savaitę skelbiama metinėje Jungtinių Tautų AIDS programos (angl. UNAIDS) ataskaitoje apie ŽIV ir AIDS situaciją 2018 metais pasaulyje. Pasak ataskaitos, dauguma pasaulyje su ŽIV infekcija gyvenančių žmonių yra suaugusieji, kurie sudaro beveik 96 proc. visų užsikrėtusiųjų bei 1,7 mln. vaikų (4,4 proc.). Pagal lytį, registruota 18,8 mln. moterų ir tai sudaro beveik pusę (49,6 proc.) visų gyvenančių su ŽIV žmonių pasaulyje. Daugiausiai ŽIV užsikrėtusiųjų žmonių (20,6 mln.) gyvena rytų ir pietų Afrikos regionuose.

Lietuvoje daugiau kaip 90 proc. užsikrėtusių ŽIV žmonių žino, jog yra užsikrėtę ŽIV infekcija. Pagal šį rodiklį, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vertinimu, Lietuva yra tarp pažangiausių Europoje. Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, minėto rodiklio vidurkis Europoje siekia 80 proc. Jungtinių Tautų AIDS programos duomenimis, pasaulyje šio rodiklio vidurkis siekia - 75 proc., t.y. ketvirtadalis užsikrėtusiųjų ŽIV nežino, jog yra infekuoti žmogaus imunodeficito virusu.

Teisingumo ministerija skirs papildomus 243 tūkst. eurų ŽIV sergantiems nuteistiesiems gydyti. Šias lėšas Teisingumo ministerija skyrė peržiūrėjusi jai skirtus asignavimus.

Kaliniams skundžiantis, kad pastaruoju metu nebegauna žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) gydymui reikalingų vaistų, Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijos rengiasi keliskart padidinti skiriamą sumą infekcinėms ligoms gydyti.

2017 metais Lietuvoje ŽIV infekcija nustatyta keturioms nėščiosioms. Trims - nėščiųjų sveikatos patikros metu, viena moteris nėščiųjų patikroje nesilankė ir jai infekcija išaiškinta pavėluotai, t.y. atvykus gimdyti. Visos šios moterys anksčiau dėl ŽIV nesitikrino ir nežinojo, kad yra infekuotos žmogaus imunodeficito virusu, t.y. ŽIV nustatyta pirmą kartą. Užpernai per nėščiųjų sveikatos patikrą buvo nustatytos 9 ŽIV užsikrėtusios nėščiosios - dvigubai daugiau nei pernai. Dar 28 nėščiosios pernai lankėsi nėščiųjų priežiūroje, tačiau tai moterys, kurios pastodamos žinojo, kad yra užsikrėtusios ŽIV.

Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis (ULAC), per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje nustatyta 210 naujų ŽIV infekcijos atvejų (174 vyrams ir 36 moterims). Tai 20 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo bus leidžiama greituosius ŽIV testus atlikti ne tik gydymo įstaigose, bet ir žemo slenksčio kabinetuose bei kaip mobiliąsias paslaugas kitose vietose.