Žūtbūtinis balsavimas vyks praėjus kelioms valandoms po to, kai Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė niūrų perspėjimą, jog Graikijai gali prireikti daug didesnės paramos, kad šalis nebūtų priversta pasitraukti iš euro zonos, negu iki šiol buvo linkusios svarstyti Europos vyriausybės.
Pagal pirmadienį sudarytą susitarimą A.Cipras sutiko imtis didelio masto pokyčių darbo rinkoje ir pensijų sistemoje, pertvarkyti pridėtinės vertės ir kitokius mokesčius, nors daugelį tų reformų rinkėjai yra atmetę per liepos 5-ąją vykusį referendumą. Šios priemonės būtų vykdomos mainais į naujas lėšas, kurios palaikytų stringančios Graikijos ekonomikos gyvybingumą.
Parlamentas Atėnuose turi pritarti šiai sutarčiai, kad 18 kitų euro zonos šalies lyderiai galėtų pradėti derybas dėl to, ką Graikijai reikia skirti mainais - iki 86 mlrd. eurų vertės trejų metų kredito liniją, kuri būtų jau trečioji šalies finansinio gelbėjimo programa per pastaruosius penkerius metus.
Beveik nekyla abejonių, kad parlamentas pritars naujajam susitarimui, bet A.Cipras buvo priverstas atsigręžti į proeuropietiškas opozicijos partijas, kad atsvertų apie 30 maištaujančių deputatų savoje radikalioje kairiojoje partijoje „Syriza". Šis faktas kelia klausimų dėl premjero tolesnio politinio išlikimo.
Į keblią padėtį patekęs vyriausybės vadovas tikino prisiimsiantis „visą atsakomybę" dėl sutarties, kuria jis „netiki, bet kurią pasirašiau, siekdamas išvengti katastrofos šalyje", balansuojančioje ant ekonomikos griūties krašto.
„Prisiimu atsakomybę dėl visų klaidų, kurias galbūt esu padaręs; prisiimu atsakomybę dėl teksto, kuriuo netikiu, bet kurį pasirašiau, kad išvengčiau šalies katastrofos, bankų griūties", - sakė A.Cipras duodamas interviu Graikijos visuomeninei televizijai, kai buvo paklaustas, ar atsistatydintų, jeigu siūlomoms reformoms nebūtų pritarta arba jeigu jis prarastų daugumą parlamente.
„Ministras pirmininkas privalo kovoti, kalbėti tiesą, priiminėti sprendimus ir nepabėgti", - pridūrė jis.
Viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Kapa Research" antradienio vakarą paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad 72 proc. graikų mano, jog sutartis yra būtina, nors dauguma kaltina Europą dėl "griežtų priemonių".
Daugelis susiklosčiusią padėtį laiko žeminančiu pablogėjimu šalyje, tebekenčiančioje dėl kelerius metus vykdytos skausmingos diržų veržimo politikos.
Trečiadienį valstybinių įstaigų darbuotojai planuoja surengti 24 val. streiką, kuris būti pirmasis tokio masto protestas nuo A.Cipro atėjimo į valdžią. Be to, kai kurie „Syriza" įstatymų leidėjai pažadėjo balsuoti prieš naujuosius planus, kurie prieštarauja partijos programai.
„Didžioji dauguma „Syriza" organizacijų nusistačiusi prieš šią sutartį ... Darbo rinkos ir pensijų atžvilgiu ji yra blogesnė negu ankstesni du pagalbos paketai", - parlamento pirmininko pavaduotoja Despoina Haralambidu (Despoina Haralambidou) sakė radijui "Vima FM".
„GRAIKIJOS IŠĖJIMAS" VIS DAR ĮMANOMAS
Pagal naują planą, euro zonos vyriausybės skirs 40-50 mlrd. eurų naujai trejų metų trukmės Graikijos finansinio gelbėjimo programai. Kitą didelę dalį reikalingų lėšų skirs TVF, o likusi suma turėtų būti surinkta parduodant valstybės aktyvus finansų rinkose, sakė vienas Europos pareigūnas.
Privatizuojamas Graikijos turtas bus patikėtas specialiam fondui, kurio kapitalas siektų 50 mlrd. eurų. Iš tų lėšų apie 25 mlrd. eurų iš tų lėšų būtų skirta Graikijos bankams rekapitalizuoti.
A.Cipras sakė, kad to fondo įkūrimas turėtų apsaugoti paprastų graikų santaupas, bet pridūrė, kad jau ilgiau negu prieš savaitę uždarytų šalies bankų atidarymo data priklausys nuo to, kada bus baigta derinta naujoji sutartis. Šis procesas gali trukti apie mėnesį.
Europos centrinis bankas iki šiol palaikė į keblią padėtį patekusių Graikijos bankų likvidumą, bet gali būti priverstas nutraukti tą pagalbą, jeigu ateinantį pirmadienį Atėnai negrąžins didelės skolos.
A.Cipras prognozavo, kad „didžioji dauguma Graikijos žmonių" palaikys šį susitarimą, bet pripažino „negalintis užtikrintai pasakyti", ar naujojo plano pakaks, kad šalis išvengtų pasitraukimo iš euro zonos, - vadinamojo „Graikijos išėjimo" (Grexit) scenarijaus - kol bus baigta derinti galutinė pagalbos programos sutartis.
LAUKIA TOLESNI MOKĖJIMAI
Europos vyriausybės antradienį taip pat nesutarė dėl galimybių padėti Graikijai išspręsti lėšų stygiaus problemą trumpuoju laikotarpiu, kol šalis laukia pagalbos sutarties su euro zona galutinio suderinimo, galinčio trukti bent keturias savaites.
Graikijos skolintojai sako, kad Atėnams reikės 12 mlrd. eurų, kad šalis pratemptų iki rugpjūčio vidurio, - įskaitant 4,2 mlrd. eurų, kuriuos pirmadienį reikės gražinti ECB. Tačiau Europos šalys, tarp jų Didžioji Britanija, nesutinka prisidėti prie kokios nors laikinojo finansavimo schemos.
Siųsdamas žinią apie išliekantį susirūpinimą dėl Graikijos krizės galimų padarinių pasaulio finansams, JAV iždo sekretorius Jacobas Lew (Džeikobas Liu) trečiadienį ir ketvirtadienį lankysis Vokietijoje ir Prancūzijoje, kur susitiks su aukšto rango pareigūnais.
Jeigu Graikija priims naująjį susitarimą, jį dar turės ratifikuoti kelių Europos šalių parlamentai. Daugelis tų šalių nenusiteikusios skirti daugiau pagalbos Atėnams.
Vokietijos Bundestagas veikiausiai balsuos dėl šios sutarties penktadienį - tuo atveju, jeigu Graikijos parlamentas trečiadienį priims keturis naujus rinkai palankius įstatymus.
Nauja apklausa rodo, kad 55 proc. vokiečių palaiko kanclerės Angelos Merkel poziciją dėl finansinio gelbėjimo programos, o trečdalis kitų sako, kad mieliau sutiktų su „Grexit".
BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama
