„Nesugebėjimas susitarti ... žymėtų pradžią skausmingame kelyje, kuris iš pradžių vestų į Graikijos bankrotą, o galiausiai – į šalies pasitraukimą iš euro zonos ir – visai tikėtina – iš Europos Sąjungos", – sakoma centrinio banko pranešime.
Derybos su Tarptautiniu valiutos fondus (TVF), Europos Sąjunga ir Europos centriniu banku (ECB) dėl paskutinės 7,2 mlrd. eurų išmokos pagal milžiniško masto Graikijos finansinio gelbėjimo programą įstrigo, o galutinis terminas, iki kurio Atėnai turi įvykdyti pribrendusius finansinius įsipareigojimus, grėsmingai artėja.
Graikija iki šio mėnesio pabaigos turi sumokėti TVF 1,6 mlrd. eurų, o liepą ir rugpjūtį – dar 6,7 mlrd. eurų Europos centriniam bankui. Graikijos pareigūnai sakė, kad vyriausybė tų mokėjimų atlikti neišgalės.
Analitikai jau seniai perspėja, kad valstybės bankrotas gali sukelti įvykių virtinę, kuri vestų prie chaotiško Graikijos pasitraukimo iš euro zonos, bet šalies pasitraukimo iš ES scenarijus iki šiol nebuvo keliamas.
Graikijos centrinis bankas savo metinėje ataskaitoje parlamentui ir vyriausybei nurodė, kad šalies pasitraukimas iš euro zonos vestų į gilią recesiją, dramatišką pajamų sumažėjimą ir staigų nedarbo šuolį.
„Būtent dėl to Graikijos bankas tvirtai tiki, kad sudaryti susitarimą su mūsų partneriais yra istorinis imperatyvas, kurio negalime sau leisti ignoruoti, – sakoma pranešime. – Visi mums prieinami faktai rodo, kad kompromisas dėl pagrindinių sąlygų, pridėtų prie šio susitarimo, veikiausiai jau yra pasiektas ir kad belieka išspręsti tik nedidelius nesutarimus."
Euro zonos finansų ministrai susitiks ketvirtadienį; taip pat kalbama apie galimybę sušaukti neeilinį ES lyderių susitikimą, kuriame būtų diskutuojama apie Graikijos krizę.
BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama
