„Pirmąsias 20 minučių jie kalbėjosi įprasta maniera, mandagiai, kaip normalūs pilotai. Nebuvo nieko nenormalaus", - sakė Prancūzijos prokuroras Brice'as Robinas (Brisas Robenas) ketvirtadienį žurnalistams.
Jis rėmėsi informacija, gauta iš kabinos garsų savirašio - vienos iš „juodųjų dėžių", atrastų tarp lėktuvo „Airbus A320", nukritusio Prancūzijos Alpėse antradienį, nuolaužų.
Lėktuvas pakilo iš Barselonos apie 10 val. vietos laiku ir pasuko link Diuseldorfo Vokietijoje.
Lėktuvui pasiekus kreiserinį aukštį, buvo įjungtas autopilotas; tada A.Lubitzas ir kitas pilotas, kurio pavardė dar neatskleidžiama, aptarinėjo leidimosi sąlygas Diuseldorfe.
A.Lubitzas atsakinėjo normaliai, bet „labai trumpai <...>, tai nebuvo dialogas", sakė B.Robinas.
„Tada girdime, kaip pilotas prašo antrąjį pilotą perimti valdymą, ir mes girdime atitraukiamo krėslo ir uždaromų durų garsą. Galime spėti, kad jį prispyrė gamtinis reikalas", - sakė jis.
Likęs vienas, A.Lubitzas paspaudė skrydžio stebėsenos sistemoje mygtuką, kad lėktuvas imtų leistis.
„Šį veiksmą atlikti galima tik sąmoningai, - sakė B.Robinas. - Neįmanoma per klaidą paspausti šį mygtuką. Apalpęs žmogus palinktų į priekį, bet tik per ketvirtadalį atstumo, ir nieko nepadarytų".
Pilotas sugrįžo iš tualeto ir mėgino atidaryti kabinos duris, kurios yra smarkiai sustiprintos, kad būtų išvengta užgrobimų, ir įrengta kodinė spyna.
Galbūt jis nežinojo kodo, nors bendrovės „Lufthansa" vadovas Carstenas Spohras (Karstenas Sporas) sakė, kad tai vargu ar tikėtina.
Pasak pareigūnų, greičiausiai, A.Lubitzas tyčia užrakino duris iš vidaus, kad niekas neįeitų.
„Labiausiai tikėtina versija - kad antrasis pilotas tyčia atsisakė atidaryti kabinos duris pirmajam pilotui", - sakė B.Robinas.
Juodosios dėžės įrašas rodo, kad pirmasis pilotas paklaikusiai stengėsi išlaužti duris, o A.Lubitzas į šiuos veiksmus neatsakė.
„VISIŠKA TYLA"
Maždaug aštuonias minutes, lėktuvui jau leidžiantis, A.Lubitzas akivaizdžiai buvo ramus, tylėjo, kvėpavo normaliai, jokio panikos ženklo.
„Jis neištarė nė žodžio. Visiška tyla", - sakė B.Robinas.
Lėktuvui ėmus leistis virš Tulono Prancūzijos pietuose, oro transporto dispečeriai sunerimo ir kelis kartus mėgino susisiekti su lėktuvu.
Sklindant perspėjimams apie aukščio mažėjimą ir kitus pokyčius, iš lėktuvo (pilotų) nebuvo nei atsakymo, nei pranešimo apie pavojų.
Iš nevilties dispečeriai paprašė kitų netoliese skrendančių lėktuvų pilotų pamėginti susisiekti su tylinčiuoju, bet ir jiems tai padaryti nepavyko.
Lėktuvas palaipsniui leidosi nuo 10-12 tūkst metrų (30 tūkst. pėdų) iki 2 tūkst. metrų - gana lėtai, sakė B.Robinas; tad keleiviams nekilo įtarimų, jog kas nors būtų negerai.
„Manau, kad aukos sužinojo tik paskutinę akimirką. Klyksmai pasigirdo tik paskutines akimirkas prieš susidūrimą", - sakė B.Robinas.
Pirmas nelaimės ženklas galėjo būti pavojaus signalas, kuris automatiškai įsijungia, kai lėktuvas priartėja prie žemės pavojingai arti.
Tada per kelias akimirkas lėktuvas rėžėsi į kalno šlaitą apie 700 kilometrų per valandą greičiu, pridūrė B.Robinas.
A.Lubitzo poelgio motyvai lieka visiškai nežinomi.
Nežino ir tyrėjai, kas galėjo atsitikti, jeigu pilotas nebūtų nuėjęs į tualetą.
„Nežinau, kas buvo šio antrojo piloto galvoje. Jeigu jau žudomės, tai vieni patys. Kai esi atsakingas už 150 žmonių, - aš tai vargu ar pavadinčiau savižudybe", - sakė B.Robinas.
BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama
