Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas J. Guaido, prieš 10 dienų pribloškęs pasaulį pareiškimu, kad pasiskelbia laikinuoju Venesuelos prezidentu, šeštadienio protestą sušaukė norėdamas padidinti spaudimą N. Maduro atsistatydinti.
Prieš mitingą 35 metų J. Guaido sulaukė nemažo postūmio: Venesuelos karinių oro pajėgų generolas Francisco Yanezas (Fransiskas Janeas) šeštadienį per socialinius tinklus paskelbtu vaizdo įrašu pripažino opozicijos lyderį laikinuoju šalies prezidentu ir nusigręžė nuo valstybės vadovo N. Maduro.
JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas (Džonas Boltonas) į tai atsakydamas tviteryje paragino „visus kariškius pasekti generolo Yanezo pavyzdžiu“.
JAV sausio 23 dieną pripažino J. Guaido Venesuelos laikinuoju prezidentu, o Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Ispanija sakė, kad pasielgs taip pat, jei N. Maduro iki sekmadienio nesušauks naujų prezidento rinkimų.
„Tebūnie rinkimai“
Kalbėdamas režimo šalininkų demonstracijoje jo pirmtako Hugo Chavezo (Hugo Čaveso) atėjimo į valdžią 20-ųjų metinių proga, N. Maduro ignoravo šiuos reikalavimus ir vietoje to pakartojo savo raginimą paankstinti parlamento rinkimus, numatytus 2020 metų pabaigoje, ir surengti juos šiais metais.
„Jie (opozicija) nori paankstinti rinkimus, tebūnie rinkimai“, – sakė jis.
N. Maduro viešumoje pasirodė pirmą kartą po to, kai pareiškė, kad rugpjūčio 4 dieną per karinį paradą jį buvo bandyta nužudyti dviem dronais su sprogmenimis.
Socialistų lyderis pavadino J. Guaido „JAV marionete“, šalyje bandant įvykdyti perversmą.
Nacionalinė Asamblėja yra vienintelė iš penkių Venesuelos valdžių, kurią kontroliuoja opozicija.
Anksčiau J. Guaido ragino ginkluotąsias pajėgas įleisti į šalį humanitarinę pagalbą iš užsienio.
Vadovaujant N. Maduro, nuo naftos priklausomą Venesuelą apėmė ekonomikos krizė, nulėmusi hiperinfliaciją ir maisto bei vaistų trūkumą.
N. Maduro atsisako įsileisti į šalį pagalbą ir tvirtina, kad tai po to įvyktų JAV vadovaujama karinė intervencija.
„Lemiamas“
J. Guaido paragino vasario 12 dieną surengti naują demonstraciją ir sakė, kad taip pat bus dar viena demonstracija dėl humanitarinės pagalbos.
Kalbėdamas prie Europos Sąjungos atstovybės sostinės Karakaso rytuose, jis sakė, kad šis mėnuo „bus lemiamas“.
Režimo priešininkų ir šalininkų mitingai, vykę 10 km atstumu vienas nuo kito, sutraukė didžiules minias.
Anksti šeštadienį paskelbtame vaizdo įraše generolas F. Yanezas pareiškė atmetantis N. Maduro „erzinantį ir diktatorišką valdymą“ ir pripažino J. Guaido laikinuoju prezidentu.
Pasak oro pajėgų strateginio planavimo direktoriaus, „90 proc. ginkluotųjų pajėgų neremia diktatoriaus“.
Jo perbėgimas yra „skaudus smūgis“ N. Maduro, sakė Venesuelos ginkluotųjų pajėgų ekspertė Rocio San Miguel (Rosio San Migel).
Venesuelos oro pajėgos savo paskyroje „Twitter“ paskelbė F. Yanezo nuotrauką su prierašu „Išdavikas“.
Kariuomenė ir saugumo pajėgos iki šiol buvo pagrindinė N. Maduro atrama, tačiau atsirado ir maištavimo požymių.
Sausio 21 dieną 27 kariai Karakase sukilo prieš N. Maduro, bet maištas buvo greitai nuslopintas.
Tai padėjo išprovokuoti savaitę trukusius protestus, per kuriuos susirėmimuose su saugumo pajėgomis žuvo 40 žmonių, o dar šimtai buvo areštuoti.
Tarptautinis spaudimas
JAV vadovauja kampanijai už N. Maduro nušalinimą, kuris susiduria su kol kas didžiausiu iššūkiu jo valdymui.
J. Guaido ėmėsi veiksmų plėsti tarptautinį palaikymą ir patikino Kiniją – pagrindinę Venesuelos kreditorę ir seną socialistinio režimo sąjungininkę – gerbsiantis dvišalius susitarimus, jei jam pavyks nušalinti N. Maduro.
Kinija, kaip ir Rusija, pasmerkė išorės kišimąsi į įvykius Venesueloje.
Honkongo laikraščiui „South China Morning Post“ J. Guaido sakė, kad negriautų santykių su Kinija, nors palaiko glaudžius ryšius su Vašingtonu.
„Kinijos parama bus labai svarbi skatinant mūsų šalies ekonomiką ir būsimą plėtrą“, – sakė jis.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Geng Shuangas (Geng Šuangas) sakė, kad bendradarbiavimas tarp abiejų šalių tęsis nepriklausomai nuo to, kaip keisis situacija Venesueloje.
Tuo tarpu interviu italų dienraščiui „La Stampa“ J. Guaido išreiškė viltį, kad popiežius Pranciškus netrukus padarys pareiškimą dėl Venesuelos krizės.
Sekmadienį J. Guaido turi paskelbti humanitarinės pagalbos atvežimo į šalį datą, nors N. Maduro perspėjo, kad šis kelias veda JAV vadovaujamos karinės intervencijos link.
Per šeštadienio protestą J. Guaido paskelbė apie vaistų ir maisto produktų surinkimo centrų įsteigimą kaimyninėse Kolumbijoje ir Brazilijoje. Jungtinės Valstijos vėliau sakė, kad Venesuelos opozicijos lyderio prašymu nugabens pagalbos krovinius į šią šalį.
Ispanijos sostinėje Madride šeštadienį į paramos J. Guaido mitingą susirinko keli tūkstančiai venesueliečių. Mitinge dalyvavo ir buvęs Karakaso meras Antonio Ledezma (Antonijus Ledesma), kuris 2017-aisiais pabėgo iš Venesuelos kalėjimo ir atvyko į Ispaniją.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
