Netrukus po durų atidarymo iš dar tamsių Jeruzalės senamiesčio gatvelių išniro maldininkų grupė, atėjusi aplankyti šventovės.
„Nuo sekmadienio kasdien melsdavomės priešais duris“, – sakė 29 metų Francois-Rochas Ferlet (Fransua Rošas Ferlė) iš 50 atvykusių prancūzų grupės, stovėdamas netoli bažnyčios viduje esančios puošnios kapo koplytėlės (edikulos), pastatytos virš olos, kurioje, kaip tikima, po nukryžiavimo buvo palaidotas Kristus.
Ši prancūzų grupė turi išvykti vėliau trečiadienį ir džiaugėsi, kad galėjo patekti į bažnyčios vidų.
Šv. Kapo baziliką savo religinėms apeigoms dalijasi kelios krikščionybės atšakos: graikų ortodoksai, armėnai, katalikai. Jie tiki, kad bazilika pastatyta toje pačioje vietoje, kur buvo nukryžiuotas, palaidotas ir prisikėlė Jėzus.
Atrodo, kad bažnyčia, pritraukianti minias maldininkų, buvo uždaryta ilgiausiai bent nuo 1990-ųjų.
Krikščionių lyderiai nusprendė atidaryti bažnyčią Izraeliui antradienį sustabdžius mokestines priemones, kurioms jie griežtai nepritaria.
Krikščionių lyderius papiktino Izraelio institucijų bandymai Jeruzalėje imti mokesčius už Bažnyčios turtą, kurį jos laiko komerciniu, nes išimtys, anot jų, turėtų būti taikomos tik maldos namams ar religinio mokymo vietoms.
Be to, lyderiai sako, kad Izraelio vyriausybės svarstytas teisės akto projektas taip pat atvertų kelią eksproprijuoti Bažnyčios turtą. Šis įstatymo projektas taip pat sustabdytas.
Premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) biuro pareiškime sakoma, kad bus paskirta „profesionali komanda“, ieškosianti sprendimo Jeruzalėje įvestoms mokestinėms priemonėms.
Izraelio regioninio bendradarbiavimo ministras Tzachi Hanegbi (Cachis Hanegbis) taip pat aiškinsis krikščionių institucijų žemės pardavimo Jeruzalėje klausimą, kuris paskatino pasiūlyti minėtą įstatymą.
Jeruzalės meras Niras Barkatas sakė, kad miestas yra nesurinkęs 650 mln. šekelių (152 mln. eurų) mokesčių už Bažnyčios turtą.
Jis pabrėžė, kad Kristaus kapo bazilika ir visos kitos bažnyčios yra atleistos nuo mokesčių, o naujos priemonės liečia tik tokias įstaigas, kaip „viešbučiai, salės ir verslo įmonės“, priklausančias Bažnyčiai.
Krikščionių lyderiai tvirtina, kad dėl šių priemonių kyla pavojus jų darbui, kuris apima ne tik religinių, bet ir socialinių paslaugų teikimą.