„Nusprendžiau, kad laikas oficialiai pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine“, – JAV lyderis sakė savo kalboje iš Baltųjų rūmų.
„Taip padaryti – teisinga“, – pridūrė jis.
Šis pareiškimas priverčia suabejoti septynis dešimtmečius sąmoningai diplomatiškai neapibrėžtu šio šventojo miesto statusu. Teisę jį kontroliuoti triukšmingai savinasi ir izraeliečiai, ir palestiniečiai.
D. Trumpas taip pat pradėjo JAV ambasados perkėlimo iš Tel Avivo į Jeruzalę procesą – įgyvendindamas savo rinkimų kampanijos pažadą, brangų krikščionims evangelikams, dešinių pažiūrų rinkėjams žydams ir kampanijos finansuotojams.
Pasak jo, šis sprendimas žymi „naujo požiūrio“ į Izraelio ir palestiniečių ilgamečio konflikto sprendimą pradžią.
D. Trumpo pirmtakai – nuo Billo Clintono (Džordžo Bušo) iki George'o Busho (Džordžo Bušo) – per savo rinkimų kampanijas taip pat dalino panašius pažadus, tačiau užėmę Baltuosius rūmus savo pažadų išsižadėdavo.
Šis netikėčiausiai iš visų išrinktas JAV prezidentas, kuris darbą pradėjo neturėdamas jokios užsienio politikos patirties ir išsižadėjęs ekspertų, nusprendė parodyti, kad po jo atėjimo reikalai Vašingtone bus tvarkomi kitaip.
„Daug prezidentų sakė, kad jie nori ką nors padaryti, ir to nedarė“, – sakė D. Trumpas, likus kelioms valandoms iki jo istorinio kreipimosi.
„Ar tai dėl drąsos, ar jie persigalvojo – negaliu pasakyti, – kalbėjo D. Trumpas – Manau, kad jau seniai buvo laikas.“
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) gyrė šį „istorinį“ D. Trumpo žingsnį kaip „drąsų ir teisingą sprendimą“.
Tuo tarpu Gazos Ruožą kontroliuojantis palestiniečių islamistų judėjimas „Hamas“ pareiškė, kad D. Trumpo sprendimas „atidarys pragaro vartus“ JAV interesams šiame regione.
„Hamas“ atstovas Ismailas Radwanas (Ismailas Radvanas) žurnalistams sakė, kad jo judėjimas ragina arabų ir islamiškas valstybes „nutraukti ekonominius ir politinius ryšius su JAV ambasada ir išvaryti Amerikos ambasadorius“.
Pasipiktinimas
Dėl šio pareiškimo supyko daug JAV sąjungininkų ir Artimųjų Rytų šalių lyderių, mėginančių rasti subalansuotą atsaką ir tebesitikinčių, kad šiame neramiame regione neatsinaujins kraujo liejimas.
Popiežius Pranciškus prisidėjo prie virtinės lyderių, perspėjusių, kad ši istorinė klaida gali išprovokuoti smurto proveržį.
„Negaliu nutildyti savo didelio susirūpinimo dėl pastarosiomis dienomis susiklosčiusios padėties. Tuo pat metu tvirtai raginu visus gerbti šio miesto status quo pagal atitinkamas Jungtinių Tautų rezoliucijas“, – per savaitinį kreipimąsi sakė pontifikas, ankstesnę dieną pasikalbėjęs telefonu su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu (Mahmudu Abasu).
Pranciškus pridūrė, kad išsaugoti esamą padėtį yra svarbu, norint „išvengti naujų įtampos elementų ir šiaip nepastoviame pasaulyje, kankinamame daugybės žiaurių konfliktų“.
D. Trumpą šio žingsnio neatlikti taip pat ragino Saudo Arabijos, Egipto, Jordanijos, Europos Sąjungos, Prancūzijos, Vokietijos ir Turkijos lyderiai.
„Trys įniršio dienos“
JAV ambasados perkėlimo procesas tikriausiai truks ne vienerius, bet D. Trumpo sprendimo padariniai turbūt pasijus labai greitai.
Gazos Ruože šimtai palestiniečių degino JAV ir Izraelio vėliavas bei D. Trumpo nuotraukas. Vakarų Kranto mieste Hebrone irgi prasiveržė susirėmimai, bet jie buvo gana nedideli.
Dar prieš paskelbiant D. Trumpo apsisprendimą „Hamas“ pagrasino pradėti naują intifadą – palestiniečių sukilimą.
Palestiniečiai ragino nuo trečiadienio pradėti tris dienas truksiančius protestus – „įniršio dienas“.
Numatant, kad gali kilti neramumų, JAV vyriausybės pareigūnams ir jų šeimoms buvo liepta vengti lankytis Jeruzalės senamiestyje ir Vakarų Krante, nors ten padėtis trečiadienį buvo gana rami.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) gruodžio 13 dieną šaukia Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC) šalių viršūnių susitikimą Stambule. Ši organizacija turi „pademonstruoti bendrą islamo valstybių pozicija“, sakė jis.
„Toks žingsnis tik pasitarnaus teroristų grupuotėms“, – R. T. Erdoganas sakė Ankaroje per bendrą spaudos konferenciją su Jordanijos karaliumi Abdullah II (Abdula II).
Jordanija ir palestiniečiai taip pat paragino Kaire skubiai sušaukti Arabų Lygos susitikimą.
Taika tebėra įmanoma, sako JAV
Dauguma tarptautinės bendruomenės narių oficialiai nepripažįsta Jeruzalės Izraelio sostine ir tvirtina, kad šis klausimas gali būti išspręstas tik derybomis.
Baltieji rūmai argumentuoja, kad šis žingsnis iš anksto nelemia galutinės derybų baigties ir kad jis atspindėtų tikrovę, jog Vakarų Jeruzalė yra ir išliks Izraelio dalis pagal bet kokį susitarimą.
Kritikai savo ruožtu teigia, kad D. Trumpo požiūris gali sužlugdyti jo paties pastangas tarpininkauti Artimųjų Rytų taikos procesui, taip pat iš naujo įžiebti konflikto liepsną regione, jau dabar krečiamame krizių Libane, Sirijoje, Irake, Jemene ir Katare.
Rytinę Jeruzalės dalį, kurioje gyveno daugiausiai arabai, Izraelis užėmė 1967 metais per Šešių dienų karą ir vėliau šią teritoriją aneksavo, paskelbęs visą miestą savo nedaloma sostine.
Tačiau palestiniečiai trokšta, kad Rytų Jeruzalė taptų jų būsimos valstybės sostine.
D. Trumpas buvo spaudžiamas imtis veiksmų dėl ambasados pagal 1995 metų įstatymą, skelbiantį, kad Jeruzalė „turėtų būti pripažinta Izraelio Valstybės sostine“ ir kad Amerikos atstovybė turėtų būti ten perkelta.
Ankstesni JAV prezidentai kas šešis mėnesius dėl „nacionalinio saugumo“ priežasčių atnaujindavo atsisakymo vykdyti šį įstatymą dokumentą.
Ginčai dėl Jeruzalės statuso ir jos šventųjų vietų sergėjimo teisių per pastaruosius dešimtmečius sužlugdė jau kelis Artimųjų Rytų taikos planus.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
