Jauni lenkai iš Vilniaus ir jo apylinkių galėjo studijuoti Lietuvos universitetuose, tačiau pradėti aukštąjį mokslą dažnai trukdė prastas lietuvių kalbos mokėjimas. Štai kodėl nuo pat tautinio atgimimo pradžios Lietuvos lenkai, gerėjant ir stiprėjant lenkų švietimui, nusprendė, kad būtina steigti aukštąją mokyklą, kuri būtų prieinama lenkų šeimų jaunimui, norinčiam studijuoti gimtąja kalba ir puoselėti savo kultūrą.
Nuo idėjos iki jos įgyvendinimo
Pirmasis šios idėjos įgyvendinimo etapas – 1991 m. įsteigtas Vilniaus lenkų universitetas, nuo 1998 m. veikęs lotynišku pavadinimu – Universitas Studiorum Polona Vilnensis.
Deja, universitetas, būdamas Lietuvos lenkų mokslininkų draugijos veiklos dalis, nebuvo įteisintas Lietuvos valdžios institucijų. Lietuvos ir Lenkijos įstojimas į Europos Sąjungą 2004 m., Europos švietimo rinkos kūrimasis atvėrė naujas aukštojo mokslo perspektyvas – Lietuvos teisėje atsirado galimybė steigti ES valstybių narių aukštųjų mokyklų filialus (pagal prielaidą, jog Lietuvoje veikiančios užsienio aukštosios mokyklos turėjo teisę mokyti gimtąja kalba ir pagal galiojančias programas).
2007 m. Lietuvos mokslininkų lenkų draugijos iniciatyva mieste prie Vilijos pradėjo veikti Balstogės universiteto Vilniaus filialo Ekonomikos ir informatikos fakultetas, kuris tęsia lenkų mokslininkų 1990-aisiais pradėtą darbą.
– 2001 metų gyventojų surašymo duomenimis, tūkstančiui lenkų tik 63 (vyresni kaip 10 metų) turėjo aukštąjį išsilavinimą, o Lietuvos šalies vidurkis tada buvo 126. Visos Lietuvos tautinių ir etninių mažumų rodiklis, išskyrus romus, tada buvo panašus į nacionalinį. Žemas lenkų tautinės mažumos aukštojo išsilavinimo rodiklis atspindi gerovės lygį ir padidėjusį patologinių reiškinių augimą jos gyvenamojoje aplinkoje: nedarbą, žemą pragyvenimo lygį, nepasitikėjimą savo jėgomis, nusikalstamumą, alkoholizmą.
2011 m. gyventojų surašymas parodė, kad Lietuvos lenkų išsilavinimo lygio indeksas pakilo iki 138, o šalies vidurkis buvo 212. Todėl manome, kad Balstogės universiteto Vilniaus filialo studijų pasiūla, visų pirma skirta lenkams, leis sumažinti išsilavinimo lygio skirtumus ir pagerins bendrą lenkų tautinės mažumos situaciją. Tai buvo stiprus argumentas stengtis įsteigti tokį universitetą, –apie Lenkijos universiteto Vilniuje genezę kalba Balstogės universiteto Vilniaus filialo Ekonomikos ir informatikos fakulteto dekanas habilituotas daktaras Jaroslav Volkonovski.
Pasak Jaroslavo Volkonovskio, užsienio universiteto Lietuvoje steigimas nebuvo lengvas. Pagal Lietuvos teisę ši institucija yra pirmasis Lietuvoje užsienio universiteto filialas ir pirmas nevietinis Lenkijos universiteto fakultetas. Vilniaus filialas yra Balstogės universiteto dalis.
– Tada valdžiusios Lenkijos Teisės ir teisingumo partijos politikus nustebino mūsų pateikti skaičiai dėl Lietuvos lenkų išsilavinimo lygio. Lietuvos valdžiai, priešingai, turėjome pasakyti: arba leisite mums sukurti instituciją, kuri padės pagerinti blogiausią Lietuvos rodiklį, arba patys ką nors darykite, kad pašalintumėte mus, tos pačios valstybės piliečius, dalijančius skirtumus. Kadangi Lietuva nepatiria jokių išlaidų, susijusių su mūsų Universiteto veikla, tik semia pelną mokesčių pavidalu, pasiūlymas nebuvo atmestas. Todėl manau, kad Balstogės universiteto Vilniaus filialo steigimas yra ne tik didelė Lenkijos ir Lietuvos diplomatijos, bet ir lenkų tautinės mažumos sėkmė, – prie aštuonerių metų senumo įvykių grįžta įstaigos vadovas.
Balstogė ištiesė pagalbos ranką
Kuriant aukštosios mokyklos pamatus, reikėjo neapsirikti dėl krypčių, kurios turėtų pasisekimą, taip pat dėl Lenkijos universiteto, kuris norėtų įsteigti filialą Lietuvoje, pasirinkimo. Iš pradžių derėtasi su keliais universitetais: Varšuvos ekonomikos mokykla, Gdansko universitetu, Palenkės akademija ir Torūnės universitetu.
– Mūsų pasiūlymas labiausiai sudomino Balstogės universitetą. Norėjome studijų, teiksiančių bakalauro lygio išsilavinimą. Atlikome tyrimą, kokių specialistų reikia darbo rinkai – apklausėme 40 lenkų mokyklų 11-12 klasių moksleivių apie jų interesus ir lūkesčius. Jie buvo skirtingi, bet dažniausiai jauni žmonės galvojo apie ekonomikos ir informatikos studijas lenkų kalba. Tai atitiko rinkos poreikius. Su Lietuvos lenkų sąjunga ir Lietuvos lenkų mokslininkų draugija Balstogės universitetui pateikėme prašymą steigti Vilniuje Ekonomikos ir informatikos fakultetą, – sako habil. dr. J. Volkonovski. Tokios lenkų mokyklos egzistavimas Vilniuje nesudarė konkurencijos abiems Vilniaus polonistikos katedroms (Vilniaus universiteto ir Lietuvos Edukologijos universiteto), nes studijų kryptys labai skyrėsi.
Galutiniai Lietuvos valdžios institucijų sprendimai dėl filialo steigimo buvo priimti 2007 metų rugpjūtį, kai vietiniai universitetai jau baigė priėmimą. Nepaisant to, 2007 m. spalio 1 d. Vilniaus lenkų universitete pirmuosius mokslo metus pradėjo net 177 studentai, daugiausia norėję studijuoti ekonomiką. Pasak mūsų pašnekovo, kelias siekiant užsibrėžto tikslo buvo ilgas ir sunkus, tačiau tikslas pateisino priemones – filialo įsteigimas Vilniaus krašto lenkų jaunimui sukūrė papildomą studijų pasiūlą, kuria noriai naudojamasi. Šiuo metu filiale studijuoja 450 studentų. Mokymo įstaiga buvo akredituota tolesniam veiklos laikotarpiui, nors iš 23 Lietuvos universitetų net 8 nebuvo akredituoti ir gavo neigiamą įvertinimą.
Veiklos pradžioje filialas kėlė didelį Lietuvos lenkiškų mokyklų absolventų susidomėjimą: priėmimo į ekonomikos studijas limitas sudarė 120 asmenų, į informatiką – 60. Pirmus dvejus metus įstaiga net nepajėgė priimti visų norinčiųjų. Kitais veiklos metais universitetas susidūrė su demografinio nuosmukio pasekmėmis. Dėl šios priežasties buvo panaikintas amžiaus cenzas.
– Mūsų universitetas yra šiek tiek šeimos mokykla. Yra buvę atvejų, kad mokslus baigdavo vaikai ir jų tėvai, ištisos brolių ir seserų kartos. Buvo ir taip, kad pirmiausia mokyklą baigė motina, po to – duktė, – išdidžiai apibendrina habil. dr. J. Volkonovski.
Magistro studijos
Laikui bėgant, iškilo magistro laipsnio studijų poreikis, kaip įvairiuose Lenkijos universitetuose jau siūlomų studijų alternatyva. Lenkija siūlė 25 stipendijas per metus, tačiau filialo absolventai dėl įvairių priežasčių norėjo užbaigti mokymąsi Vilniuje. Paaiškėjo, kad Lietuvos lenkų jaunimas yra stipriai susijęs su šeima ir gyvenamąja vieta, o tai aiškiai rodė, jog universiteto valdžia turi plėsti švietimo pasiūlą. Tačiau buvo sunku įvykdyti reikalavimus, keliamus kadrams. Magistro studijų personalo minimumas sudaro 12 dėstytojų, iš jų – 6 turintys daktaro ir 6 – profesoriaus laipsnius.
– Mums pavyko įveikti organizacinius-administracinius priėmimo į magistro studijas sunkumus (Lietuvos valdžios institucijų leidimą vykdyti magistro studijas filialas gavo tik 2014 m. rugsėjo 15 d.) ir per dvi savaites jau turėjome 50 magistrantų, – džiaugiasi ekonomikos ir informatikos fakulteto dekanas.
Į Balstogės universiteto filialo magistro studijas gali patekti bakalauro studijų absolventai iš bet kurios Lietuvos socialinių ir inžinerinių mokslų srities universitetinės mokyklos ar baigę ekonomikos srities mokslus kolegijoje.
Reikia pabrėžti, kad tiek magistro, tiek bakalauro studijos yra mokamos, tačiau studentai moka tik už universiteto materialinės bazės priežiūrą. Mokestis už bakalauro studijas yra 434 eurai per metus, už magistrantūros – 724 eurai.
Problema dėl patalpų
Jau devynerius metus filialas naudojasi nuomojamomis patalpomis Kalvarijų g. 135 (buvęs kuro aparatūros gamyklos administracinis pastatas). Šiandien tai maždaug 1000 kv. m ploto patalpos, tačiau nėra rūbinės, bufeto, sporto salės, todėl studentai naudojasi pramogų centrais, už kuriuos moka mokykla. Be to, naudojasi viena Vilniaus Lenkų kultūros namų patalpa. Pastatas Aguonų g. 22 yra skirtas konferencijoms bei įvairiems susitikimams. Didžiausia filialo problema yra ta, kad trūksta savos šiuolaikinės universiteto būstinės, atitinkančios XXI amžiaus lūkesčius.
2008 m. rudenį Aukščiausioji viešoji įstaiga Universitas Studiorum Polona Vilnensis Vilniaus filialo reikmėms perdavė nekilnojamąjį turtą, esantį Aguonų gatvėje. Deja, pastatas neatitinka techninių ir dalykinių reikalavimų, todėl universiteto valdžia svarsto naujus šios problemos sprendimo variantus. Išeitis iš aklavietės būtų pirkti sklypą Vilniuje ir statyti modernią universiteto buveinę.
Pasak habil. dr. J. Volkonovskio, ne kartą kreiptasi į Lenkijos valdžios institucijas prašant pagalbos dėl universiteto patalpų. Deja, problema nebuvo suprasta.
– Mums buvo atsakyta, kad Lenkijos universitetuose trūksta studentų, todėl savo jaunimą turime mokyti Lenkijoje. Tačiau toks sprendimas sukeltų gabiausių Vilniaus krašto jaunuolių nutekėjimą. Tikiuosi, kad PiS Vyriausybė, kažkada pritarusi mūsų argumentams ir Lietuvos valdžios institucijas įtikinusi steigti filialą, dabar parems mūsų siekius, – sakė habil. dr. Jaroslav Volkonovski.
Nauja Europeistikos studijų kryptis
Didžiulė Balstogės universiteto Vilniaus filialo sėkmė yra ta, kad šiemet pradėtos humanistinės krypties europeistikos studijos. Pasak mūsų pašnekovo, pagrindinė europeistikos studijų įvedimo priežastis yra poreikis stiprinti Europos vertybių sistemą mūsų regione, nes per pastaruosius dešimtmečius Senajame žemyne vyko integracijos procesai.
– Europai yra kuo didžiuotis, tačiau ji taip pat turi problemų, kurios turėtų būti sprendžiamos. Vienas iš šių iššūkių yra pabėgėlių problema. Nerimą kelia ir Rytų Ukrainoje vykstantys procesai, masinė Rusijos propaganda, platinama sudėtingu ir labai tendencingu būdu. Būtent geresnis supratimas, proeuropietiškų, Lietuvos lenkų tautinei mažumai svarbių vertybių žinojimas, jų stiprinimas gali padėti eliminuoti tokias problemas. Ir būtent tam tarnaus nauja kryptis – europeistika, – habil. dr. Jaroslav Volkonovski džiaugiasi, kad šių metų naujos krypties vietų limitas praktiškai buvo išnaudotas. Baigę I laipsnio europeistikos studijas, jauni žmonės galės pradėti ekonomikos magistro studijas. Tokia galimybė buvo sukurta todėl, kad ši kryptis pagal Lenkijos teisę priklauso socialinių mokslų sričiai.
– Pagal mūsų skaičiavimus, pastaruoju metu per mažai jaunų lenkų dirba Lietuvos valstybės administravimo institucijose. Ši sritis, pradedant seniūnijomis ir baigiant miestų bei rajonų valdžios įstaigomis, taip pat aukščiausiomis administracinėmis institucijomis, būtų puiki vieta, kurioje galėtų rasti darbo europeistikos krypties absolventai, – svarsto habil. dr. Jaroslav Volkonovski.
Situacija dėl kadrų
Opi Balstogės universiteto Vilniaus filialo problema yra mokslo darbuotojų trūkumas. Mokslo laipsnių gynimas reikalauja didžiulių ir ilgalaikių pastangų, todėl per mažai žmonių renkasi šį karjeros kelią.
Pasak habil. dr. Jaroslavo Volkonovskio, nuo darbo universitete pradžios daktaro laipsniai buvo suteikti dviem asmenims: Justinai Lučinskai ir Henrikui Ziemskiui. Daktaro laipsnį taip pat turi universiteto prodekanė Alina Grynia.
Daugelis disertacijų yra realizavimo stadijoje. Be kita ko, tuo užsiima Robert Aliukonis, Ernest Ginc, Regina Lašakevič, Stanislav Pilžys, Vladislav Vrublevski, Pavel Miechovič, Kamil Zombkievič.
Didžiulė didaktinė ir mokslo parama universiteto filialui yra 25 dėstytojai, važinėjantys iš Balstogės universiteto ir kelių kitų universitetų. Iš Varšuvos technologijos universiteto atvyksta prof. Władysław Homenda, iš Minsko universiteto – prof. Valerij Starovoitov, iš Vilniaus universiteto – prof. Tadeusz Lozovski, iš Kauno technologijų universiteto – dr. Germanas Budnikas.
Absolventų profesijų perspektyvos
Universitetas siūlo puikias galimybes Lietuvos lenkų mokyklų absolventams, bet ne kiekvienas jas tinkamai išnaudoja: tik pusė pradedančiųjų mokytis gauna diplomą.
– Šiandienai studijas sėkmingai baigė 473 absolventai, o 500 buvo išbraukti. Dažnai tai buvo šeiminės priežastys, motyvacijos mokytis stoka, – sako dekanas. – Teigiama mūsų veiklos pusė yra ta, kad faktiškai dauguma labiausiai motyvuotų universiteto absolventų galės susirasti vietą darbo rinkoje. Nepaisant nerimo dėl valstybinės kalbos mokėjimo, absolventai be problemų susiranda darbą Lietuvoje, nes mokymo programos juos tam paruošia (techninė ir profesinė terminologija yra pateikiama ir lietuvių kalba). Nemažai buvusių universiteto studentų įkūrė savo verslą ir sukūrė darbo vietas ne tik sau, bet ir kitiems, – pabrėžia dekanas. Lietuvos lenkų universiteto auklėtiniai dirba įvairiose srityse: finansininkais, vadybininkais, brokeriais ir prekybininkais, programuotojais, kompiuterių tinklo administratoriais.
Apie tai, kad absolventai lengvai gauna darbą, byloja ir faktas, kad per 8 metus tik keturi Balstogės universiteto Vilniaus filialo absolventai, tai yra 1 proc., užsiregistravo Darbo biržoje. Registruotų Darbo biržoje aukštųjų mokyklų absolventų rodiklių tyrimu šalyje užsiima Švietimo ir mokslo ministerija. Palyginimui, bedarbių Vilniaus universiteto absolventų skaičius – 6,4 proc. visų registruotų bedarbių, Gedimino technikos universiteto absolventų – 8,4 procento, Vilniaus kolegijos absolventų – 10 proc. Universiteto diplomai pripažįstami ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Balstogės universiteto Vilniaus filialo studentų gyvenimas
Mokslas išeina į naudą. 10 proc. geriausių filialo studentų gauna 400-550 PLN dydžio per mėnesį rektoriaus stipendijas. Už gerus rezultatus apie 120 studijuojančiųjų per mokslo metus iš Lenkijos aukštojo mokslo ministerijos gauna 1000 eurų sumą, o studentai iš nepasiturinčių šeimų gali tikėtis socialinių 110 eurų stipendijų per mėnesį iš LR Švietimo ir mokslo ministerijos. Jie taip pat gali gauti Grabskio, t.y. Lenkijos nacionalinio banko, stipendiją. Universiteto studentai turi Lietuvos studento pažymėjimus, suteikiančius jiems visoje šalyje galiojančias studentų teises ir privilegijas.
Fakultete veikia dvi studentų mokslo draugijos – Ekonomistų F. Hayeko mokslo draugija ir Informatikų J. Neumanno mokslo draugija. Kasmet fakulteto studentai dalyvauja studentų mainų programoje „Erazmus“. Kiekvienais metais Studentų savivalda organizuoja šventes: „fuksų krikštynas“, Juvenalijas ir t.t. Per 2014 m. vykusias Juvenalijas Forum Palace pasirodė ansamblis „ENEJ“. Fakultete veikia studentų teatras, tinklinio, krepšinio, futbolo, Niat Nam Rytų kovos menų sporto klubai. Universitetas yra atviras būsimiems studentams, „smegenų šturmo“ akcijos pritraukia lenkiškų mokyklų moksleivius, o universitetas populiarėja.
Tačiau studentai gyvi ne vien mokslu. Kaip juokauja fakulteto dekanas, lyčių pusiausvyra čia išsaugota beveik tobulai. Merginos dažniausiai studijuoja naują kryptį – europeistiką, o vaikinai – informatiką. Ekonomika yra įdomi tiek vieniems, tiek kitiems. Filialas yra savotiška matrimonialinė birža – čia susitiko ir susituokė daug porų.
Aštuntaisiais veiklos metais, 2015-2016 akademiniais metais, Universiteto vadovybei ir visiems studentams reikėtų palinkėti gerų patalpų, personalo, akademinių ir asmeninių pokyčių.
Irena Mikulevič
„Projektas yra bendrai finansuojamas iš Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšų, skirtų už Lenkijos ribų gyvenantiems lenkams“
