Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę

Lietuvos vidaus vartojimo rinkai 2023 metų pradžia buvo sudėtinga – ypač komplikuota buvo pirmojo praėjusių metų ketvirčio pabaiga, kai mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje krito 6,5 proc., o ženklus nuosmukis buvo fiksuojamas ir maisto, ir kitų prekių segmentuose. Visgi, metų pabaiga atnešė pozityvių signalų, tad stiprėjant gyventojų perkamajai galiai, mažėjant palūkanų naštai ir augant gyventojų optimizmui, 2024 metais Lietuvos vartojimas galimai pereis iš švelnaus atsigavimo į spartesnio augimo fazę.

Vartotojų išlaidų struktūra Lietuvoje keičiasi: vartojimo krepšelis per pastaruosius dvidešimt metų gerokai priartėjo prie vakarietiškojo – reikšmingai sumažėjo maisto išlaidų dalis, o pramonės prekių ir paslaugų – stipriai išaugo. Tiesa, praėję metai buvo išskirtiniai ir pandemija turėjo įtakos vartojimui. Apribojus paslaugų veiklą, maistui tenkanti išlaidų dalis pernai padidėjo, o paslaugoms – sumažėjo.

2016 metais dėl besaikio alkoholio vartojimo mirė per 3 mln. žmonių, daugiausiai vyrai, penktadienį paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Seimo „valstiečius“ džiugina naujausi statistiniai duomenys, kurie rodo, anot jų, kad Lietuvoje mažėja suvartojamo legalaus alkoholio kiekis.

Didžiosios Lietuvos alaus gamybos bendrovės teigia, kad nuo kitų metų pradžios įsigaliosiantis draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse neturės didelės įtakos jų pajamoms, tačiau patį draudimą vertina skeptiškai.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako pritartų siūlymui uždrausti bet kokį leistiną alkoholio kiekį vairuojant.

Sveikatos apsaugos ministerija deda vis didesnes pastangas tam, kad šalyje sumažėtų alkoholio ir tabako vartojimas.

Ministras Vytenis Povilas Andriukaitis dabartinę situaciją apibūdina kategoriškai: "gėda ir tragedija".