Šio reiškinio pasekmes patvirtina ir sveikatos apsaugos įstaigos - mažėja susirgimų, siejamų su alkoholiu.
„Lietuva nebuvo naujokė, siekdama sumažinti alkoholio vartojimą. Mūsų šalis perėmė kitų šalių patirtį, kuri analizuota, nagrinėta ir, dabar jau akivaizdu, pasiteisina. Užsienio šalių patirtis rodė, kad mažinant alkoholio vartojimą veiksmingiausiai veikia kainų didinimas, prieinamumo ribojimas ir reklamos draudimas. Tai įtvirtinome praėjusių metų pavasarį, priemonės laipsniškai pradėjo veikti, ir dabar jau matome teigiamus rezultatus“, - sakė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Besikeičiančią situaciją atskleidžia Higienos institute kaupiami ir sisteminami duomenys. Pavyzdžiui, „valstiečių“ duomenimis, ketvirčiu sumažėjo atvejų, kai žmonės dėl nesaikingo alkoholio vartojimo patenka į ligonines. Mažėjant pacientų srautui gydytojai daugiau dėmesio pagaliau gali skirti kitiems pagalbos laukiantiems ligoniams.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, tendencijos rodo, kad alkoholio vartojimo priemonės jau dabar pasiteisina, nors praėjo nedaug laiko nuo jų įsigaliojimo, tad, labai tikėtina, kad ateityje jo vartojimas ir žmonių sergamumas laipsniškai mažės dar labiau.
„Savaime suprantama, vien šių priemonių neužtenka, tad ir toliau bus skiriamas didelis dėmesys prevencijai visuomenės sveikatos srityje. Juk norint realiai padėti žmonėms, ypač jauniems, yra būtina pasiūlyti jiems alternatyvą, paskatinti juos gyventi sveikai, nes toks gyvenimas yra daug kokybiškesnis. Būtent į tai ir bus toliau kreipiamas didžiulis dėmesys artimiausiu metu“, - sako ministras A. Veryga.
Informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, 2017 m. pirmo ketvirčio - 2018 m. pirmo ketvirčio laikotarpiu pastebimas alkoholio sąlygojamų ligų sirgusių žmonių sumažėjimas ambulatorinėse ar stacionarinėse gydymo įstaigose. Į ligonines patenka mažiau žmonių dėl toksinio alkoholio poveikio (nuo 404 iki 310 per ketvirtį), alkoholio psichozės (nuo 646 iki 489 per ketvirtį), alkoholinės kepenų ligos (nuo 140 iki 103 per ketvirtį) ir kitų negalavimų, tokių kaip psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, alkoholinės priklausomybės, alkoholio sukeltos nervų sistemos degeneracijos, alkoholinės polineuropatijos ir pan.
„Šių metų statistika iš tiesų nuteikia labai optimistiškai, tačiau dabar svarbiausia yra nesustoti, problema su alkoholio vartojimu nėra visiškai išspręsta. Realų vaizdą matysime tik ilgalaikėje perspektyvoje, tad privalome tęsti pasirinktą teisingą kelią. Negalime pamiršti, kad alkoholinė priklausomybė išlieka labiausiai paplitusi tarp šalies gyventojų kalbant apie alkoholio sąlygojamas ligas, tad reikalinga tolesnė analizė ir siūlymai“, - sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė.
Ji pažymi, kad alkoholio sukeliamų problemų mažėja ir kitose srityje. Pavyzdžiui, naujausi Valstybinės darbo inspekcijos ir Informatikos ir ryšių departamento duomenys rodo, kad nežymiai, bet vis dėlto mažėja ir nelaimingų atsitikimų darbe, kurie įvyksta darbuotojams būnant neblaiviems, taip pat pastebima, kad ir už vairo sėdančių neblaivių asmenų yra mažiau - tokie asmenys padaro mažiau avarijų nei iki alkoholio vartojimo mažinimo priemonių įtvirtinimo.
