Nors jaunosios kartos atstovai demonstruoja laisvą mąstymą, neprisirišimą prie daiktų ir vietų, kalbai pasisukus apie būstą, jaunimas tampa konservatyvus ir sutinka, kad geriau yra nusipirkti savo namus nei juos nuomotis. Kaip rodo „Luminor“ banko atlikta 20-30 metų reprezentatyvi jaunimo apklausa Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, maždaug pusė apklaustųjų ketina pirkti savo būstą, o svarbiausi kriterijai renkantis namus yra vieta ir kaina. Tiesa, lietuviai yra mažiausiai išrankūs - vos 25 proc. jų svarbu, kad būstas iš karto būtų tinkamas gyventi, tuo metu Latvijoje taip teigia 45 proc., Estijoje – 46 proc. jaunimo.

Dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos kovą paskelbtas karantinas akimirksniu sustabdė daugelį veiklų, ne išimtis ir naujo būsto paieškos ar įsigijimas. Vis dėlto nekilnojamojo turto (NT) ir finansų ekspertai sako, kad visiškas sąstingis truko neilgai. Vos atsiradus galimybėms daugiau judėti, žmonės grįžo prie savo planų įsigyti vieną svarbiausių gyvenimo pirkinių – nuosavą būstą.

Nepaisant pandemijos visame pasaulyje sukelto neapibrėžtumo, didelių pokyčių gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) rinkoje Lietuvos gyventojai nesitiki, rodo pasibaigus karantinui tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. 64 proc. apklaustųjų prognozuoja, kad būsto kainos šalyje artimiausią pusmetį išliks nepakitusios arba keisis nežymiai 5 proc. ribose. Gyventojų nuostatų dėl nuosavo būsto pandemija taip pat nepakeitė: 6 iš 10-ies apklaustųjų yra įsitikinę, kad būstą ir toliau labiau apsimoka pirkti nei nuomotis.

Beveik trečdalis lietuvių turi po antrą nekilnojamąjį turtą (NT), o ketvirtadalis savo NT portfelį ketina per penkerius metus papildyti naujais pirkiniais – butu arba sklypu namo statyboms. Lietuviai iš kitų Baltijos šalių gyventojų išsiskiria individualių namų geografija – lietuvių namai beveik dvigubai dažniau nei latvių ar estų yra įsikūrę miestų ribose, rodo „Luminor“ užsakymu tyrimo centro SKDS atlikta vartotojų apklausa.

Kone nulinės indėlių palūkanos verčia gyventojus ir įmones ieškoti alternatyvių investavimo formų, kad pinigai nenuvertėtų. Pastaraisiais metais jų žvilgsnis vis dažniau krypsta į nekilnojamojo turto (NT) vystytojus, kurie ieško alternatyvių skolinimosi šaltinių, tam pasitelkdami sutelktinio finansavimo platformas ar leisdami obligacijas. Tokios tendencijos jau fiksuojamos ne būsto, bet ir komercinio NT sektoriuje.

Naujausia Lietuvos banko apklausa rodo, kad vertindami skolinimo įmonėms galimybes Lietuvoje veikiantys bankai atkreipia dėmesį į, jų manymu, prastėjančią statybos ir transporto įmonių finansinę būklę. O namų ūkių finansinė būklė vertinama kaip gera arba labai gera.

Praėję metai, pasižymėję naujų butų pardavimų ir pasiūlos rekordu sostinėje, išsiskyrė pirkėjų dėmesiu patiems naujausiems projektams – butų naujausiuose projektuose nupirkta daugiausiai nuo 2012 m. Vidutinės klasės butų pakla

2019-ieji Lietuvos NT rinkoje buvo pažymėti stebinančio aktyvumo ir sėkmės. Vilniuje, preliminariais „Citus“ duomenimis, per 12 praėjusių metų mėnesių parduoti 5 932 butai ir kotedžai – vidutiniškai, po 494 per mėn. arba po 16 kasdien. Per visus 2018 m. sostinėje parduotas 4 281 būstas (vid. po 357). Vilniaus naujos statybos būsto rinka augo 39%. Kaune, atitinkamai, 2019 m. parduoti 1 062 būstai (vid. po 88,5 per mėn.), 2018 m. – 752 (vid. po 63 per mėn.), o rinka augo – 41%.

Istorines aukštumas pasiekusiose Vilniaus ir Kauno nekilnojamojo turto (NT) rinkose naujų butų sandorių per ateinančius metus bus sudaroma panašiai tiek pat, kiek šiemet, o Klaipėdoje tikimasi ryškesnio augimo, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta NT rinkos dalyvių apklausa.

Siūloma panaikinti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio lengvatą valstybės ir savivaldybių nekilnojamajam turtui.