Atspindi grįžtantį optimizmą

Apklausti Lietuvos gyventojai nesitiki, kad pandemija turės didesnės įtakos gyvenamojo būsto kainoms – beveik du trečdaliai apklaustųjų prognozuoja, kad jos išliks stabilios arba koreguosis ne daugiau nei 5 proc. ribose. 29 proc. respondentų mano, kad per artimiausius 6 mėn. kainos išliks nepakitusios, 18 proc. tikisi, jog kainos sumažės iki 5 proc. Beveik tiek pat respondentų – 17 proc. – teigia, kad jos ūgtels iki 5 proc.

„Šis tyrimas buvo atliktas praėjus kelioms savaitėms po oficialios karantino pabaigos Lietuvoje ir patvirtina tai, apie ką kalba ekonomikos analitikai – gyventojų nuotaikos per pakankamai trumpą laiką šalyje atsigavo, jų lūkesčiai dėl šalies ekonomikos ateities ir asmeninės finansinės situacijos normalizavosi. Tai atsispindi ir NT rinkoje: dingo kalbos apie 2008-uosius primenančią griūtį, o klientų susidomėjimas būstu, planai jį įsigyti po kelių štiliaus mėnesių vėl atsistato“, – sako tyrimą inicijavusios NT plėtros bendrovės „Omberg“ vykdomoji direktorė Dalia Andrulionienė.

Pandemija taip pat nepakeitė lietuvių nuostatų dėl būsto įsigijimo ir nuomos. Didžioji dalis tyrimo dalyvių teigia, kad ir dabartiniame ekonominiame kontekste būstą labiau apsimoka pirkti, o ne nuomotis – taip mano 6 iš 10-ies (57 proc.) respondentų. Tik kiek daugiau nei dešimtadalis (11 proc.) nurodė, kad būstą labiau verta nuomotis, 14 proc. mano, kad tarp šių pasirinkimų esminio skirtumo nėra.

Anot D. Andrulionienės, įdomu tai, kad tarp respondentų, kurie būstą šiuo metu nuomojasi, o ne perka, tik 6 proc. tai daro dėl COVID-19 pandemijos sukelto neapibrėžtumo. Likusiųjų pasirinkimui įtaką daro kiti veiksniai: 7 iš 10 respondentų teigia, kad nėra sukaupę pradinio įnašo, 32 proc. pažymi, jog nenori įsipareigoti bankui.

Dėl įsigijimo laiko nuomonės išsiskyrė

Tyrimo respondentų nuomonės ryškiau išsiskyrė klausimu, kada būtų palankiausia įsigyti nuosavą būstą. 31 proc. apklaustųjų tai siūlytų daryti nedelsiant, kai tik bus rastas tinkamas gyvenamasis NT objektas. Palaukti bent 1–3 mėn. rekomenduotų 14 proc. tyrimo dalyvių, dar 15 proc. siūlytų atidėti sprendimą iki 1 metų. Tik 8 proc. žmonių ragintų palaukti dar ilgiau, o beveik trečdalis (30 proc.) šiuo klausimu apskritai neturėjo nuomonės.

„Išsiskyrusios nuomonės veikiausiai rodo skirtingą apklaustų respondentų asmeninę situaciją ir kiek juos ar jų artimuosius palietė karantino metu įvesti ekonominiai apribojimai. Dirbantieji labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose, pavyzdžiui, turizmo, maitinimo, pramogų, toliau su nerimu stebi epidemiologinę situaciją ir baiminasi antrosios bangos. Kita vertus, kaip rodo statistinės prognozės dėl šių metų atlyginimų dinamikos, didesnė dalis visuomenės karantino poveikio asmeninei finansinei situacijai net nepajuto, todėl į ateitį žvelgia ramiai“, – pažymi D. Andrulionienė.

Visuomenės nuomonės tyrimą bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko 2020 m. liepos 1–10 dienomis. Jo metu iš viso apklausti 1009 respondentai, gyvenantys Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje (t.y. didžiausią gyvenamojo NT aktyvumą turinčiuose šalies miestuose).