Tai siūlančią Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisą įregistravusi Mišrios Seimo narių grupės seniūno pirmoji pavaduotoja Aušrinė Armonaitė siūlo nustatyti, kad nekilnojamojo turto mokestį moka ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir valstybės bei savivaldybės įmonės, biudžetinės įstaigos.
Parlamentarės nuomone, įvedus nekilnojamojo turto mokestį valstybės valdomam nekilnojamajam turtui, būtų galima atsisakyti idėjos apmokestinti Lietuvos viduriniosios klasės nekilnojamąjį turtą, kuri atsirado siekiant padidinti socialines išmokas.
„Manome, kad pirmiausia valstybė turėtų imtis lyderystės ir atsisakyti savo neefektyviai valdomo nekilnojamojo turto – jį parduoti bei sumažinti šių objektų išlaikymo sąnaudas ir tik vėliau galvoti apie gyventojų nekilnojamojo turto ženklesnį apmokestinimą. Apmokestinus valstybės valdomą NT, jį valdančios įstaigos ir įmonės bus priverstos optimizuoti savo kaštus ir atsisakyti perteklinių, funkcijoms vykdyti nereikalingų objektų. Skaičiuojama, kad pavykus atsisakyti bent 10 proc. valstybės valdomo nekilnojamojo turto, jo išlaikymui būtų galima sutaupyti 20 mln. eurų kasmet, taip pat būtų gautos vienkartinės pajamos į valstybės biudžetą už šio turto pardavimą“,– sako A. Armonaitė.
Pasak jos, 2018 m. Valstybės audito ataskaitoje pateikiami duomenys, kad 2016 m. Lietuvoje buvo 28,1 tūkst. valstybės nekilnojamojo turto objektų, kuriuos valdė 726 turto valdytojai (ministerijos, savivaldybės, kitos institucijos ir pan.). Šių objektų plotas – 10,4 mln. kv. m, likutinė vertė – 3,0 mlrd. Eur. Valstybės NT išlaikymo sąnaudos 2016 m. sudarė beveik 180 mln. Eur.
Tuo tarpu Turto banko metinėje ataskaitoje pateikiami duomenys, kad 2017 m. parduoti 289 nekilnojamojo turto objektai, 2018 m. – 417 valstybei nereikalingi nekilnojamojo turto objektai.
Anot A. Armonaitės, tai leido valstybei sutaupyti daugiau nei 0,5 mln. eurų pastatų eksploatacijos sąnaudų ir gauti 8,2 mln. eurų pajamų. Taip pat ataskaitoje pateikiami šiuo metu aktualiausi 2018 m. duomenys, kuriuose nurodoma, kad 2018 m. pabaigoje turto valdytojai iš viso valdė apie 10,3 mln. kv. metrų Lietuvoje registruoto valstybės nekilnojamojo turto ploto, kurio išlaikymas kainavo kiek daugiau nei 167 mln. eurų, o likutinė vertė sudarė daugiau nei 2,7 mlrd. eurų.
„Lyginant 2016 m. ir 2018 m. duomenis, matome, kad nors buvo atsisakyta nemažai nereikalingo ir nenaudojamo valstybės nekilnojamojo turto, jo išlaikymo sąnaudos sumažėjo nežymiai (2016 m. siekė beveik 180 mln. eurų, 2018 m. – 167 mln. eurų)“, – sako įstatymo pakeitimo projektą parengusi Seimo narė A. Armonaitė. Jo rengimo metu ji konsultavosi su
Valstybės kontrolės atstovais, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertais.
Šiuo metu Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme įtvirtinta, kad valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas yra neapmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu.
