Pokyčiai dėl darbo per šventes apmokėjimo
Siekiant ištaisyti iki šiol buvusią spragą, viršvalandžių apmokėjimas, kai dirbamas viršvalandinis darbas švenčių naktį, įtvirtintas Darbo kodekse. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną ir (arba) viršvalandinį darbą švenčių naktį – ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Yra ir dar viena svarbi detalė – atsižvelgiant į tai, kad praktikoje susiduriama su situacijomis, kad viršvalandinius darbus darbdavys skiria dirbti tik su darbuotojo žodiniu sutikimu ir dėl to vėliau gali kilti nesusipratimų tarp šalių, Darbo kodekse papildomai nustatyta, jog darbuotojo sutikimas privalo būti rašytinis. Tai yra – darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu, išskyrus tokius išimtinius, Darbo kodekse numatytus atvejus.
Vienas jų – kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai ar siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ar gaivalinėms nelaimėms ar likviduoti jų skubiai šalintinas pasekmes. Antras – kai būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai. Trečias – tai numatyta kolektyvinėje sutartyje. Visais kitais atvejais darbuotojai gali atsisakyti dirbti viršvalandžius.
Šie pokyčiai išties svarbūs didesniam darbo santykių skaidrumui ir saugant darbuotojų teises. Iki šiol viršvalandžių apmokėjimo klausimai buvo „pilkojoje zonoje“, o darbuotojų sutikimai dėl viršvalandinio darbo ne visada būdavo tinkamai surenkami. Naujieji reikalavimai padės to išvengti ir stiprins pasitikėjimą tarp darbdavių ir darbuotojų.
Išimtys – vadovams ir kitiems vadovaujantiems darbuotojams
Darbo kodeksas numato, kad įmonės vadovui už darbą poilsio dieną, švenčių dieną, darbą naktį ir viršvalandinius nėra mokama, o vadovaujantiems darbuotojams apmokama tik viengubu tarifu (ne padidintu, kaip įprastiems darbuotojams). Tačiau tokių vadovaujančių darbuotojų skaičius įmonėje negali sudaryti daugiau negu 20 procentų darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus. Tokių darbuotojų sąrašą nustato darbo teisės normos, pavyzdžiui, vadovo įsakymas.
Praktiniai patarimai darbdaviams:
1. Peržiūrėkite vidinius procesus, susijusius su viršvalandžių skyrimu, ir įsitikinkite, kad darbuotojų sutikimai yra renkami tinkamai.
2. Planuojant darbuotojų darbą švenčių metu įsivertinkite papildomas finansines išlaidas, susijusias su padidintu apmokėjimu už viršvalandžius.
3. Atsakykite į darbuotojams kylančius klausimus.
Praktiniai patarimai darbuotojams:
1. Jei kyla klausimų dėl darbo laiko apmokėjimo, kreipkitės į žmogiškųjų išteklių skyrių ar į savo tiesioginį vadovą, prašykite darbo grafikų / darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir / ar atsiskaitymo lapelių;
2. Galite atsisakyti dirbti viršvalandžius, jei tai nėra išimtiniai atvejai, nustatyti Darbo kodekse;
3. Jei turite abejonių dėl naujų reikalavimų taikymo, pasitarkite su darbo teisės specialistais.
Galimi pakeitimai dėl švenčių ir atmintinų dienų
Darbo kodeksas numato 16 švenčių dienų per kalendorinius metus, kai darbuotojai įprastai nedirba. Tačiau naujausi registruoti teisės aktų projektai gali įnešti naujovių. Štai, pavyzdžiui, siūloma, kad Sausio 13-oji (Laisvės gynėjų diena) būtų priskiriama Darbo kodekso nurodytoms švenčių dienoms (dabar Sausio 13-oji yra įtraukta į Atmintinų dienų įstatymą), o Gegužės 1-oji būtų išimta iš Darbo kodekse pateikto švenčių dienų sąrašo ir įtraukta į Atmintinų dienų įstatymą.
Jei siūlomiems pakeitimams būtų pritarta, sausio 13 d. darbuotojai paprastai nedirbtų, o gegužės 1-ąją dirbtų, ji taptų eiline darbo diena. Taigi, švenčių dienų skaičius per metus nepasikeistų – jų išliktų 16, kaip ir iki šiol. Kol kas tai tik registruoti teisės aktų projektai, kuriems dar nėra pritarta Seime.
Pranešimo spaudai inf.
