Antai kai kur didinamas matematikos pamokų skaičius, planuojamos konsultacijos. Ką tai reiškia? Moksleiviams, kurie turi bėdų su matematika, jų tik padaugės. Kodėl? Įsivaizduokite veiklą ar užsiėmimą, kuris Jums nesiseka – tarkim, nemėgstate sportuoti, nevaliojate nė puskilometrio nubėgti, nes prakaituojate, dūstate, Jums skauda šoną. Kaip reaguotumėte, jeigu kas nors imtų ir nurodytų, jog nuo šiol privalote bėgioti kasdien, po 5 kilometrus? Apsidžiaugtumėte, nes suprastumėte, jog laukia sėkmingo bėgiko ateitis? Aišku, kad ne. Jūs pyktumėte ir tik dar labiau nekęstumėte bėgimo.

Taip ir su matematika. Pamokų skaičiaus didinimas tik dar labiau apkraus ir nuvargins jau ir taip pakrikusios emocinės būklės moksleivius. Nes matematika net nėra problema. Tiesiog kiti dalykai trukdo jaunuoliams ją išmokti!

Pavyzdžiui, man niekaip nesuprantama, kodėl po pamokų moksleiviai gali lankyti meno, sporto mokyklą, bet ne, tarkim, matematikos mokyklą. Pavadinau nelabai vaizdingai, bet konceptas toks: kaip dabar vaikai po pamokų gali dainuoti, piešti ar sportuoti tam skirtoje specialioje įstaigoje, lygiai taip pat turėtų būti ir tiksliųjų mokslų pakraipos mokykla, lankoma pasirinktinai.

Kodėl būtinai turiu griežti smuiku ar groti kokiu trombonu? Kodėl moksleiviai negali lankyti tiksliųjų mokslų mokyklos, kur turtintų matematikos, o drauge ir fizikos, chemijos, biologijos, informatikos dalykų žinias? Juk galima tai atlikti įdomiai: pasitelkti STEAM, grupinę veiklą, dirbti netradicinėse erdvėse.

Dabar išeina toks baisus paradoksas – turime viskuo aprūpintas, instrumentų, molbertų ir kitko prikimštas meno mokyklas; sporto mokyklas iščiustytais stadionais, o stebimės, kad vaikai nemoka matematikos. Bet ar mes jiems ją pasiūlėme?

Mūsų vaikai kiekvieną savaitę lanko muzikos, dailės, technologijų pamokas. Negana to, kiekviena progimnazija, vidurinė ar gimnazija siūlo meno būrelius: piešimo, siuvimo, chorą ir pan. Bet kadangi šito nepakanka, galima lankyti dar ir meno mokyklą. Taip pat ir su sportu: moksleiviai sportuoja per kūno kultūros pamokas, mokyklos siūlo krepšinio, tinklinio būrelius, o kur dar sporto mokyklos! Kodėl šitai taip dubliuojama? Ar mes ruošiame tik menininkus ir sportininkus?

Žodžiu, gali prisiveikti ir prisimokyti visko, tik ne matematikos. Kada pagaliau vaikams bus pasiūlytos šiuolaikiškos mokyklos, ne meno ar sporto, bet tokios, kurios ugdys matematikos, informatikos gebėjimus?

Sumažinkime mokyklose kitų pamokų skaičių. Naikinkime muzikos, dailės, šokių pamokas, nes vaikai ir taip turi galimybių mokytis šių dalykų popamokiniuose būreliuose ir dar meno mokyklose.

Jeigu vien tik padidinsime matematikos pamokų skaičių ar užversime ant pavargusių moksleivių pečių daugiau konsultacijų (vykstančių po pamokų, 15-17 val.!!), mes išsikasime sau duobę, iš kurios niekas nebeišlips sveikas. Prastės jaunų žmonių emocinė sveikata, kuri jau dabar sugriuvusi, o niekingi tipai toliau sau patenkinti pardavinės jiems dar daugiau skysčių, tablečių ar galas žino kokių nuodų internetu.

Matematika dabar suprantama kaip bausmė – ir tam, kad moksleiviai ją išmoktų, reikia atlaisvinti kitus dalykus. Manau, galima mažinti ir anglų kalbos pamokų skaičių – šią kalbą moksleiviai išmoksta patys, egzaminai išlaikomi puikiai, tad gal šį laiką verčiau atiduokime matematikai? Gal meskime lauk ir beprasmes klasės valandėles, kai aiškinamasi, kas kitą savaitę valys lentą? Nes sulig kiekviena veltui praleista pamoka tik išvarginame vaikus ir praleidžiame šansą mokytis matematikos.

Todėl nereikia daugiau matematikos pamokų, nereikia daugiau konsultacijų – reikia tik mesti lauk (bent kol kas) tai, kas nereikalinga, ir pagaliau siūlyti kokybišką, su matematika susietą popamokinę veiklą.

Portalo l24.lt korespondentė, Talino Europos mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Gintarė Pugačiauskaitė