Su pelnu elgtis, kaip panorėjus, galima ne visada
Akcinių bendrovių įstatymas numato keletą atvejų, kai visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo išmokėti dividendus. Apribojimai dėl dividendų išmokėjimo taikomi tuomet, kai įmonė turi neįvykdytų prievolių, kurių įgyvendinimo terminai yra suėję iki sprendimo išmokėti dividendus dienos. Dividendų išsimokėti negalima ir tuomet, kai ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno suma yra neigiama, t. y. jei įmonė veikė nuostolingai. Trečioji sąlyga, kurią privalu išpildyti norint išsimokėti dividendus – bendrovės nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis ir išmokėjus dividendus netapti mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą.
Visgi verslo praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet šių apribojimų nėra paisoma. Ne tik manoma, kad įmonės pelnas yra tik pačių akcininkų reikalas, tačiau taip pat vadovaujamasi požiūriu, kad minėti apribojimai tėra paprasčiausias formalumas, o pretenzijų dėl dividendų išmokėjimo realiai niekas pareikšti negali. Visgi toks mąstymas yra klaidingas, o neteisėtai išmokėti dividendai akcininkams gali pridaryti rimtų nemalonumų, kurie gali pasivyti ir po daugelio metų.
LAT išaiškinimas – žinia nepaisantiems įstatymų
Tokią situaciją puikiai iliustruoja aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėta byla. Ją inicijavo vienos bankrutavusios įmonės nemokumo administratorius. Reikšdamas ieškinį jis nurodė, kad 2017 m. įmonės akcininkai priėmė sprendimą išmokėti virš 70 tūkst. eurų dividendų, tačiau priimant tokį sprendimą įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Atsižvelgdamas į tai nemokumo administratorius teisme laikėsi pozicijos, kad dividendai akcininkams buvo išmokėti neteisėtai ir prašė priteisti juos iš akcininkų atgal įmonei.
Tokį ieškinį patenkino pirmosios instancijos teismas. Jo iš esmės nepakeitė nei apeliacinės instancijos teismas, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Priešingai, pastarasis pateikė išaiškinimą, kad nemokumo administratorius turi teisę reikšti tokį ieškinį, kuris savo esme yra ieškinys dėl žalos atlyginimo, todėl jam taikomas trijų metų senaties terminas. Galiausiai, LAT išaiškino, kad tokio ieškinio patenkinimui netgi nereikia akcininkų sprendimo dėl dividendų išmokėjimo pripažinti negaliojančiu.
Atsakyti gali tekti ir po daugelio metų
Šie išaiškinimai yra itin svarbūs. Pagal seniai susiformavusią teismų praktiką, senatis reikšti ieškinius pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai nemokumo administratoriui yra perduodami įmonės dokumentai. Tai reiškia, kad ieškiniai dėl neteisėto dividendų išmokėjimo akcininkus gali pasivyti ir po daugybės metų. Pavyzdžiui, įmonė gali neteisėtai išsimokėti dividendus 2015 m., o bankrutuoti tik 2021 m. Tokiu atveju ieškinys akcininkams gali būti pateiktas iki 2024 m. Kitaip tariant, nėra svarbu, kad dividendai išsimokėti seniai. Svarbiausia tai, kad jie išmokėti neteisėtai, o jų grąžinimo nemokumo administratorius gali reikalauti per 3 metų terminą nuo įmonės dokumentų gavimo dienos.
Tai yra svarbi žinia verslo savininkams – dividendų išmokėjimui taikomų apribojimų yra privalu paisyti. Priešingu atveju, pasekmės gali sugrįžti bumerangu ir įmonės savininkus persekioti ilgą laiką. Dėl to kaskart priimant sprendimą dėl dividendų išsimokėjimo verta peržiūrėti taikomus apribojimus ir pasverti visas rizikas.
Pranešimo spaudai inf.
