Žinoma, dėl koronaviruso pandemijos sunkūs laikai atėjo daugybei parduotuvių visame pasaulyje, bet šį kartą aš kalbu apie tokios koncepcijos prekybos erdves kaip mūsų šalyje esantys „Akropolis“, „Ozas“, „Panorama“, „Mega“ ir pan. Tai tas visiems pažįstamas ir neva pirkėjams itin patogus formatas, kai viską galima rasti po vienu stogu: įvairias parduotuves, maitinimo įstaigas, pramogų zonas.

Žinoma, tai labai patogu. Buvo. Kurį laiką.

Turbūt puikiai prisimenate, kaip iš visų miestų ir miestelių mokinių ekskursijos plūsdavo pirmiausia būtent į Vilniaus „Akropolį“. Prekybos ir pramogų centruose buvo įprasta tiesiog leisti savaitgalius, laisvalaikį po darbo. Ateini, ir tau viskas suplanuota: apsiperki, pavalgai, pačiuožinėji ant ledo, pasižiūri filmą.

Tokiuose prekybos centruose buvo skiriami pasimatymai; juose prabėgdavo praleistos pamokos; žmonės prekybos centrus rinkdavosi kaip pasivaikščiojimo vietas vietoje parkų.

O kas dabar?

Pirmiausia, tai, kas buvo lengva ir patogu, dabar įgavo kitą reikšmę. Eiti iš namų, ruoštis, važiuoti į prekybos centrą ir vaikščioti jame jau nereiškia patogumo. Atvirkščiai. Tikrąjį patogumą pasiūlė internetinės parduotuvės. Drybsai sau namuose, renkiesi prekes, o galiausiai prie pat durų jas pristato kurjeris.

Kita vertus, labai išaugo ir prekių pasirinkimas, galimybė pirkti daiktus iš viso pasaulio, nes prekybos centre pasiūla, vienaip ar kitaip, juk ribota – po vienu stogu niekada nesutalpinsi begalybės. Daug reiškia ir kaina – žmonės atrado Kinijos gėrybes ar kitas internetines parduotuves, siūlančias pigius dalykėlius.

Antra, pasikeitė vartojimo kultūra, susiformavo naujos mados. Besaikis pirkimas vertinamas kaip neatsakingas, beatodairiškas veiksmas, turintis destruktyvių pasekmių visai planetai, pradedant žmonių išnaudojimu, baigiant ekologinėmis problemomis. Mažiau yra daugiau, štai kaip dabar siekia gyventi pasaulis. Prekybos ir pramogų centrai šios misijos niekaip neišpildo.

Trečia, koronaviruso pandemija iš esmės permodeliavo žmonių įpročius. Vengiama masinio susibūrimo vietų, kuo mažiau laiko norima praleisti uždarose patalpose. Jei, kaip jau minėjau, anksčiau žmonės pasivaikščiodavo tiesiog prekybos centrų koridoriuose, dabar daugelis šturmuoja gamtą: takus, takelius, parkus, miškus, dar nematytas vietoves. Trokštama tyro oro ir dangaus virš galvos. Vietų, kuriose galima pamiršti pinigines ir nuolatines pirkimo pagundas. Žmonės pavargo būti atakuojami ir įtikinėjami, kad jiems vis kažko reikia, trūksta, būtina įsigyti. Norisi tiesiog būti, pailsėti.

Ketvirta ir labai žmogiška priežastis – nuobodulys. Prekybos ir pramogų centrai lyg ir bandė atsinaujinti, keistis nuo to laiko, kai buvo atidaryti, bet... iš esmės viskas liko taip pat. Tiesiog neskoningai, pigiai įrengti narvai, kuriuose trūksta oro ir groja prasta muzika.

Ir viskas čia baigiasi labai logiškai – kas nesugeba keistis, prisitaikyti, tas tiesiog neišgyvena.

Gintarė Pugačiauskaitė (lietuvių kalbos mokytoja, komunikacijos dėstytoja, žurnalistė)