Ši neįtikėtinai destruktyvi situacija išskiria Lietuvą iš kitų Europos valstybių. Skurde skęsta kas dešimtas Lietuvos gyventojas, o bankų pelnai – didžiausi kone visoje Europos Sąjungoje.
Jums tai atrodo normalu? Kodėl tai vyksta? Tuoj paaiškinsiu plačiau. Nors ką čia kalbėti, kai viskas taip paprasta – bankams mūsų šalyje tiesiog nėra jokios konkurencijos. Sąlygos čia tokios palankios, kad bankai gali kelti paslaugų įkainius, kiek tik įsigeidę.
Taip, jie gali imti mūsų pinigus. Kiek tik nori.
Tad kodėl nieko nebuvo daroma? Jei net aš, filologė, suprantu, kur slypi bankų ir žmonių skurdo problema, kodėl nebuvo imtasi veiksmų?
Žinoma, kad dėl valstybės apsileidimo. Ir drąsos trūkumo. Geriau nuleisti galvą prieš tuos, kurie yra galingi ir turtingi, nei kovoti už skurstančius, silpnus žmones, tiesa?
Politikoje drąsos dažnai yra tik kalbėti, o ne veikti. Bet pagaliau atsirado jėga, kuri kovoja ir už paprastą žmogų. Kai lapkritį Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) spaudos konferencijoje pranešė, kad dar šioje kadencijoje ketina inicijuoti valstybinio banko įkūrimą, mes visi turėjome suprasti, kad nuo šiol viskas keisis iš esmės.
Pirmiausia, randasi žinojimas, kad politikams rūpi socialinis teisingumas. Kol vieni skursta, kiti lobsta, o likusieji apsimeta, kad viskas gerai, šalis negali gyvuoti.
Dar rudenį LLRA-KŠS lyderis Valdemar Tomaševski pažymėjo, kad Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse veikiančių bankų paslaugų kainos skiriasi drastiškai. Lietuvoje kone už viską yra imamas mokestis, tuo tarpu kitose šalyse tokios paslaugos kaip grynųjų pinigų išmokėjimas, kortelės aptarnavimas, pervedimai ir kitos paslaugos dažniausiai yra nemokamos.
Aš tikiu, kad mes gal nei nesusimąstome apie tai, kas vyksta kitose šalyse, kokia situacija dėl bankų yra ten, bet esmė tokia, kad bankai saugo mūsų pinigus. Ir tam, kad disponuotume savo pinigais, dar turime už tai sumokėti?
„Lietuvos komercinis bankas reikalingas, nes pas mus turi atsirasti konkurencija bankams, tos konkurencijos, deja, nėra, ir nuo to kenčia mūsų žmonės, mokantys labai daug. Per metus vienam žmogui išeina mažiausiai 30-40 eurų, nors kitose valstybėse tai daroma beveik nemokamai“, – 2019 metų rudenį kalbėjo Valdemar Tomaševski.
Aš ploju atsistojusi – tik pasižiūrėkite, kokį pagrindą ši idėja, šis nepaprastai drąsus siūlymas įgavo šiandien! Šią savaitę jau nuspręsta steigti valstybinį banką. Valstybė jau seniai turėjo sukontroliuoti bankų savivalę, bet to nepadarė. Iki šiol, kai LLRA-KŠS iniciatyva iš esmės transformavo mus supančią politinę ir ekonominę aplinką.
Tikiu, kad žmonės pagaliau supras, visi suprasime, kaip mums reikalingi tie, kurie priešinasi galingiausioms jėgoms, kad tik mes sutaupytume savo sunkiai uždirbtus pinigus. Aš esu mokytoja, ir man rūpi, kad atlygis, kurį gaunu už sunkų kasdienį darbą su šalies vaikais ir jaunimu, netaptų banko pasipelnymo šaltiniu.
Bet aš negaliu pasipriešinti bankui, tiesa? Negaliu žinoti visko, kaip ekonomika veikia kitose šalyse. Kaip ir Jūs. Tačiau vienintelis tinkamas dalykas, kurį galiu padaryti – tiesiog pasirinkti remti politinę kryptį, kuri gina mane ir mus visus.
Pagaliau jaučiuosi saugi, kai žinau, kad valdžioje yra žmonių, kurie sugeba ne tik bijoti. Lietuvos politikoje prasideda išskirtinis etapas. Kas dabar diktuoja kryptį? Mes, žmonės, vedini tikrųjų lyderių.
Gintarė Pugačiauskaitė (lietuvių kalbos mokytoja, komunikacijos dėstytoja, žurnalistė)
