Visiškai nemokėjau planuoti, kada ir ką pirksiu, nesudarinėjau sąrašų, neskaičiavau išlaidų. Pavargusi kaip zombis aklai pirkdavau tiesiog bet ką. Knygas, kurias neva skaitysiu, kai turėsiu laiko; žvakes voniai, kurioje niekada neguliu; vakarines sukneles šventėms, į kurias, žinoma, niekas manęs nekvietė. Pirkau kažkokias neapčiuopiamas iliuzijas, kaip galėčiau gyventi. Kada nors. Ir niekas neišsipildė.
Išsipildė tik pervargimas, perdegimas ir sveikatos problemos. Taigi, darbą mečiau. Nebuvo lengva. Šitoks pajamų kritimas. Bijojau, kaip išgyvensiu. Bet koks paradoksas! Nepatikėsite, su darbu dingo ir dauguma apsipirkimo problemų.
Man nereikia pirkti litrų kavos išsinešimui, nereikia naujų džinsų kiekvieną savaitę, kad pasijusčiau dar bent kiek gyva, nors kiek žmogus. Darbe jausdavausi nuvargusi ir nuskriausta, tad man atrodė, kad turiu save be galo apdovanoti pirkiniais, jog pusiausvyra bent kažkiek būtų atstatyta.
Dabar visus pirkinius planuoju iš anksto, gerai apsvarsčiusi. Po svarstymų šiaip jau ima ir paaiškėja, kad 99 proc. to, ką norėjau įsigyti, yra nereikalingas šlamštas.
Pastebėjau, kad mane labai veikia daiktai, kurie yra naujai pasirodę. Naujas kremas, naujas žurnalas. Žinote tokį paprastą triuką? Po savaitės ar dviejų naujiena jau nebebus naujiena. Ir jums jos nereikės. Tereikia išlaukti tik tą dirginantį, deginantį, įelektrinantį pirminį impulsą pirkti, ir paskui jau viskas bus gerai.
Be abejonės, nusistačiau aiškią sumą, kurią per savaitę galiu išleisti. Iš pradžių man atrodė, kad už tiek eurų teks tik duona ir vandeniu misti, bet dabar galvoju, kad galiu pasispausti ir dar labiau.
Žinoma, tam reikia laiko. Tikrai. Tenka planuoti, ką ir kada pirksi, kiek tai kainuos, paskui užrašyti išlaidas, vėl viską perskaičiuoti. Jei vieną savaitę leidi sau per daug, kitą turi jau kur kas mažesnį biudžetą. Tačiau ar tai – problema? Ne. Problema buvo, kai nemokėjau ir neturėjau laiko to daryti.
Dar šis tas – reikia kuo mažiau laiko praleisti internete. Aš visiškai rimtai. Internete mus nuolat atakuoja reklamos, pasiūlymai, šmėžuoja gražūs daiktai. Esminė žinutė, kurią siunčia vos į rankas paimtas išmanusis telefonas, įjungtas kompiuteris (televizorius irgi, beje), yra PIRK PIRK PIRK!!! Viskas neva nebrangu, vis nuolaidos, geriausi pasiūlymai, riboti kiekiai. Fui.
Būtina ir atsisakyti alkoholio. Ir ne dėl to, kad jį gerti brangu. Ir nesveika. Kauštelėjus galvoje ima vykti keisti dalykai. Staiga panori nusiaubti internetinę Kinijos parduotuvę. Ar išalkęs nusipirkti penkis sūrainius makdonalde. Ir dar dešimčia sūrainių pavaišinti draugus. Nereikia to daryti. Išvis nustojau kviesti draugus pietauti. Ir ką manote? Dabar jie kviečia mane. Ir net, būna, sumoka už tuos pietus.
Šiaip jau egoizmas irgi nepaprastai padeda sutaupyti.
Gintarė Pugačiauskaitė
