Pasirodo, opozicijos atstovai nenoriai pasirašo po interpeliacija, iš būtinų 29 parašų per kelias dienas pavyko surinkti vos 9... Mišrios grupės narys Povilas Urbšys suskubo teisintis, neva nepasirašo po interpeliacija, nes nenori „užlipti Prezidentui ant kojos”. Ponas Arogancija Gabrielius Landsbergis pareiškė, jog nėra ko klausti Susisiekimo ministro J. Narkevič, kad jis nieko naujo nepasakys. Čia iš karto jam antrino Aistė Gedvilienė, patvirtindama savo Pono žodžius teigdama, kad Susisiekimo ministras privalo trauktis.
Štai taip prakalbo „demokratiškiausios” partijos nariai, kurie giriasi „demokratijos šventėmis”, bet juk interpeliacija – tai irgi demokratijos šventė. Tai puiki platforma diskusijai, kuomet visi Seimo nariai gali viešai užduoti jiems ir visuomenei aktualius klausimus. Savo ruožtu ministras, kuriam iškelta interpeliacija, gali pateikti savo atsakymus, paaiškinti priimamų sprendimų motyvus. Pavyzdžiui, Seimo narys Dainius Kreivys iki šiol nežino, jog Lietuvos paštas yra akcinė bendrovė o ne valstybės įmonė, tad interpeliacija būtų puiki proga jam tai paaiškinti. Po diskusijos Seimo nariai nuspręstų, ar juos tenkina atsakymai, ar ne. Pagal Seimo statuto 222 straipsnį, jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas juo nepasitikėjimas, tai toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma. Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.
Tai kodėl opozicija bijo interpeliacijos? Gal opozicija neišmano Seimo statuto? Kodėl pradžioje drąsiai kalbėję apie interpeliaciją G. Landsbergis, A. Gedvilienė ir kiti vėliau pakeitė savo nuomonę? Ko bijoma?
Matyt, galimai bijoma to, kad per interpeliaciją Susisiekimo ministras viešai atskleis korupcines ministerijos ir jos pavaldžių įmonių schemas. Parodys buvusios Lietuvos pašto valdybos sandorius su korupcinėje byloje figūruojančiu MG Baltic koncernu. Viešai atskleis Lietuvos geležinkeliuose veikusias schemas. Kitaip tariant, Susisiekimo ministras J. Narkevič nuims „nepriklausomumo” ir „skaidrumo” skraistes, kurias uždėjo Rokas Masiulis. Ko konkrečiai bijo konservatoriai? Matyt bijo, jog R. Masiulio „darbai“ smogs jų reputacijai, reitingams, nes jie pareiškė norą priglausti savo partijos glėbyje susikompromitavusį buvusį ministrą.
Vanda Kravčionok
