„Spaudimas ministrui J. Narkevičiui turi gilesnę priežastį. Buvo pažeisti tam tikri interesai. Šiandien pristatome vieną faktą. Tai tarpinės vidaus audito ataskaitos įžvalga „Dėl „Lietuvos geležinkelių“ elektrifikavimo projekto“, kuri buvo pristatyta Vyriausybės posėdyje“, - per spaudos konferenciją pasakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok.

„Lietuvos geležinkelių“ elektrifikavimo projektui buvo numatyta skirti 250 mln. eurų. Finaliniame etape dalyvavo du tiekėjai. Laimėjo įmonė, kuri pasiūlė 363 mln. eurų. Antra įmonė, kuri pasiūlė 40 mln. eurų mažiau, pralaimėjo ir ministras [J. Narkevič – red. past.] šio konkurso nepasirašė“, - pabrėžė Vandos Kravčionok, nurodydama, kas iš tikrųjų slepiasi už puolimus prieš ministrą J. Narkevičių.

Ataskaitoje nurodyta, kad tarp numatytos investicijos sumos ir konkursą laimėjusios įmonės pasiūlytos kainos yra net 113 mln. eurų skirtumas, t.y. suma yra 45 proc. didesnė.

„Ir ministras turėjo pasirašyti tokius sprendimus, prie kurių „dirbo“ buvęs ministras? Žinoma, kad ministras to padaryti negali“, - pabrėžta spaudos konferencijoje.

Iš tarpinės vidaus audito ataskaitos darytina išvada, kad kyla grėsmė tam, kad projektui iš ES fondų skirta 200 mln. eurų suma bus nepanaudota. Taip gali atsitikti todėl, kad visos sutartys dėl projekto įgyvendinimo turi būti pasirašytos iki 2020 metų pabaigos, o darbai baigti iki 2023 metų rugsėjo (visi 2014-2020 m. finansavimo periodo ES projektai turi būti visiškai įgyvendinti iki 2023 metų rugsėjo). Tačiau pagal atnaujintą „Lietuvos geležinkelių“ grafiką projekto įgyvendinimas turėtų tęstis 1723 dienas iki 2024 metų rugsėjo 2024 metų.

„Tokiu būdu planuojamas projektų įgyvendinimas prailginamas metams, o tai reiškia, kad jie, galbūt, nebus finansuojami ES fondų lėšomis“, - rašoma tarpinėje vidaus audito ataskaitoje.

„Kaip jau skelbė žiniasklaida, Susisiekimo ministerija (iki rugsėjo 1 dienos, kuomet darbą pradėjo J. Narkevič) prasčiausiai panaudojo ES fondų lėšas“, - pabrėžta per spaudos konferenciją.

Ataskaitoje rašoma, kad projekto įgyvendinimas vėluoja, kadangi buvusių ministrų sprendimu projektas, kuris turėjo būti įgyvendinamas III etapais, buvo sujungtas į I etapą. Tai atitinkamai prailgino viešųjų pirkimų procedūras. Kodėl taip buvo pasielgta, turėtų paaiškėti baigus ministerijoje atliekamą vidaus auditą.

Konferencijoje taip pat pabrėžta, kad tris projekto etapus sujungus į vieną, atitinkamai buvo sugriežtinti reikalavimai potencialiems tiekėjams. Tai lėmė, kad jokia Lietuvos įmonė neturėjo galimybių laimėti konkurso, nes neatitiko keliamų reikalavimų.

„Apie naujus faktusinformuosime visuomenę per kitas spaudos konferencijas", - patikino V. Kravčionok.